I.KŪRYBA

KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
233
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ SUGRĮŠIU“
XIII
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2024-07-01
„VAŽIUOKIME KARTU!“
##

Rita grįžo vakarėjant. Ji jau suspėjo pasiilgti savo draugės, bet į Elzos klausimus atsakyti vengė. „Pasivaikščiojome, pasikalbėjome… Geriau papasakok, kaip tau sekėsi ruošti pamokas?“
„Puikiai! Viską supratau, pati viską padariau!“
Rita tą vakarą buvo nekalbi. Pasiėmė nuo lentynos jau nė kartą skaitytą Emilio Manovo knygą „Galaktikos baladė“ ir pasinėrė į ją… Mergaitė ir anksčiau kalbėjo, kad šis bulgarų rašytojo romanas ją įkvepia, suteikia jėgų, kurių jai greitai itin prireiks.
Kaip bebuvo liūdna, kaip nesinorėjo apie tai net galvoti, bet tirštieji Saratovo vaikų namų debesys toliau kaupėsi virš Ritos galvos.
Elzos tėvai netgi norėjo įvaikinti Ritą. Bet…
Visų pirma, tėvystės naikinimo biologiniams Ritos tėvams procedūra vos tik prasidėjo („na koks įvaikinimas, esant gyviems tėvams!“). Antra, į prašymus leisti nors oficialiai globoti Ritą, kaipmat pabiro biurokratiniai „kvadratinių metrų stoka“, „nepakankamas uždarbis“ ir t . t.
Žinoma, Saratovo vaikų namai “geriau” negu mylinčių žmonių globa. Juk laukinių beždžionių pasaulyje svarbiausia kvadratiniai metrai ir pinigai.
Tą dieną vaikščiodama su Tatjana Rita viską jai išpasakojo: ir kaip augo pas močiutę, ir kaip gyveno pas jos nekenčiančius „gimdytojus“, ir apie „globą“, numačiusią Ritai Saratovo vaikų namų kalinės dalią.
„Bet juk tu ten nenori, tau juk geriau pas draugę! Ir kam, kam visa tai?“ – stebėjosi Liana-Tatjana.
„Nieko nepadarysi, prieš vėją neprasiverši… Bet aš užaugsiu, išeisiu iš ten, savo gyvenimą susitvarkysiu…“
Liana stebėjosi brandžiomis, tačiau naivokomis dešimtmetės mergaitės mintimis. „Išeisiu, sutvarkysiu…“
Ar iš ten išeinama? Taip, be abejo. Bet ar iš ten jie išeina tokie, kokie buvo iki tos, „teisių gynėjų“ jiems primestos dalios? Vargu.
„Rita, važiuokime su manimi! Kur? Pati pamatysi! Ir tikslios datos kol kas nežinau. Beje, apie mūsų šį pokalbį niekam neprasitark. Bet vieną dalyką atversiu tau, Rita. Tu visa širdimi, visomis savo mintimis bei svajomis jau seniai į ten veržiesi…“
(B. d.)








