I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
236
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ SUGRĮŠIU“
XVI
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2024-07-05
„TU JUOS REGI PASKUTINĮ KARTĄ“
##
Elza nesureikšmino to, kad po pamokų Rita nėjo su ja namo, o nubėgo pas savo tolimą giminaitę. Juk ne pirmąkart.
Tiesa, Ritą kartu su Elzos mama išsikvietė į „globą“. Bet tai irgi ne pirmą kartą. Palauks!
Tad palydėjusi Ritą ir pasisveikinusi su Tatjana Elza nuskubėjo namo.
Tania paėmė mergaitę už rankos ir nusivedė į atokesnį parko kampelį. Ant ankstyvu sniegu padengtų suoliukų niekas nesėdėjo, aplinkui nieko nebuvo.
„Štai turiu įdomią knygą apie ateivius, duosiu paskaityti, o štai meškiukas, kurį man padovanojo močiutė”, – tarė Rita.
„Sėskis ant suoliuko ir užsimerk“. Tatjana ėmė tepti mergaitės veiduką kažkokiu kremu. Paskui paėmė žirkles ir nukirpo priekinius plaukus.
Kai pagaliau Rita atsimerkė, Tania padavė jai veidrodėlį. „Tik neišsigąsk“. Stebuklai! Rita dar negirdėjo apie tokius dalykus. Iš veidrodžio į ją žiūrėjo visai kita, nepažįstama mergaitė. Jos veidukas buvo tamsesnis ir šukuosena kitokia.
„Taip reikia“, – paaiškino Tatjana-Liana Ritai, nors ši dar nieko nesuspėjo paklausti. Ir pratęsė: „Dabar eikime į „globą“. Juk tave kvietė, tiesa?“
Rita, nustebusi, iš kur jos vyresnioji draugė apie tai žino (juk tai paaiškėjo tik vakar), ėmė spyriotis: „Ne, ne, nereikia, mane gali paimti!“
„Nebijok, tu su manimi“, – atsakė Tatjana, ir jos patraukė link „globos“.
Rita nenorėjo ten eiti. Bet kai jos visai priartėjo, Amazonė ištarė: „Tu tik pažvelk į tuos keistuolius!“
Prie „globos“ stovėjo automobilis grotuotais langais, šalia buvo dvi „globėjos“ bei du apsauginiai iš kažkokios privačios saugos tarnybos. Vienas iš jų rankoje laikė guminę lazdą. Visi jie garsiai piktinosi, jog „ta boba tos mergšės neatveda“.
Dieve, juk tai apie ją, tai jos laukia! Rita, užmiršusi apie pakeistą išvaizdą, išsigando ir ėmė tempti Tanią už rankovės.
„Nebijok, Rita! Jie tavęs nepažins. Pažiūrėk į tuos vaikų medžiotojus. Regi juos paskutinį kartą!“
Dvi iki skausmo pažįstamos „globėjos“ abejingai pažiūrėjo į visai šalia buvusias Ritą ir Tatjaną. Jokio dėmesio.
Rita suprato – jos neatpažįsta.
(B. d.)
