I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
237
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ SUGRĮŠIU“
XVII
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2024-07-06
MOČIUTE, ATLEISK, AŠ PALIEKU ŽEMĘ!
##
Pagaliau Tatjana paėmė Ritą už rankos ir nuvedė šalin nuo tos baisios vietos. Nuo tų baisių, lazdomis apsiginklavusių laukinių beždžionių, siekusių subjauroti Ritai gyvenimą.
„Rita, kokios vietos Žemėje tau ypač brangios, su kuriomis norėtumei atsisveikinti?“
„Žemėje?“
„Taip. Mudvi paliksime šią laukinę planetą. Aš esu ateivė. Bet dar yra truputis laiko. Tai kaip?”
Rita galėjo pasirinkti: arba keliauti į kitą planetą, apie ką ji senokai svajojo, arba kratytis grotuotoje mašinoje iki Saratovo. O jau ten…
„Aš norėčiau aplankyti močiutės kapą. Su drauge aš jau atsisveikinau. Tiesa, tik mintyse“.
Tada Liana išsikvietė taksi, ir jos nuvyko ten, kur norėjo mergaitė.
Jau temo. Amazonė atsisėdo ant atokesnio suoliuko, kad netrukdytų, o Rita sustingo prie močiutės kapo. Močiutės, kuri ją užaugino, išmokė rašto bei stropumo.
Kada Rita verkė? Ji jau nebeprisimena. Neverkė ir dabar, mintyse besikalbėdama su močiute.
„Taip jau išėjo, močiutėle. Tu mane auginai, daugelio dalykų išmokei. Viską, ką aš turėjau – tai tave! Bet tu palikai mane. Palikai ne savo, o tau ir man skirto likimo valia… Matai, močiute, kaip išėjo…Nėra man Žemėje vietos. Piktieji žmonės užsimanė sutraiškyti mane ir manąjį gyvenimą, o iki šiolei buvusiems drauge geriems žmonėms mane apginti buvo per sunku. Todėl aš palieku Žemę, močiute! Ir atleisk man, kad jau nebegalėsiu lankyti tavęs. Bet aš atsiminsiu tave, aš visa savo širdele būsiu su tavimi. Gyvensiu ten, kur man bus vietos… Močiute, aš tai jaučiau, tik nesakiau. Nujaučiau, kad išvyksiu į kitą pasaulį, ir tai tebuvo šiandien atėjusio laiko klausimas. Išmušė manoji valanda, močiutėle!… Ne mano kaltė, bet pasirinkimas manasis. Tu juk mokei mane – nuodėmės sielon neįsileisti, bet širdies savosios klausyti. Juk tai kaip tik apie pasirinkimą, močiute! O jei Žemė išeis iš tamsos, Švieson atsigręždama, tai tada aš sugrįšiu. Pažadu tau!“
(B. d.)
