I.KŪRYBA # D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ SUGRĮŠIU“ XXIII # KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“) P.<244> 2024-07-12

I.KŪRYBA

KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)

244

D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ  SUGRĮŠIU“

XXIII

„STRĖLĖ“,  WWW.DIRST.LT                                      

2024-07-12

„JEI JAI KAS NUTIKO, TAI JŪS BŪSITE KALTI!“ 

##

2006 metų gruodis. Maskva.

Iki vakaro Elza buvo rami. Ji jau įprato, kad dieną Rita susitinka su giminaite, vaikštinėja su ja, o vakare iki 21 valandos visada grįžta. Tik Elzos mama buvo nepatenkinta ir nerimavo. Juk ji žadėjo nuvesti Ritą į „globą“ kažkokiam pokalbiui.

„Na ir gerai, maža kas…“ – ramino mamą Elza.

„Mes esame maži žmonės, turime klausyti“, – kalbėjo mama.

„Kodėl gi mes maži?“ – stebėjosi Elza.

Mergaitė, kuriai tada buvo beveik devyneri, jau pradėjo suprasti, kiek bėdos, nors ir patys to nenorėdami, gali atnešti „maži žmonės“, ypač kai jų daug. Savo nuolankumu, savo besąlygišku paklusnumu, savo gulinčia poza „kad tik nesumuštų“.

Rita negrįžo nei kitą, nei dar kitą dieną. Elzos mama pati paskambino į „globą“: „Tai jūs ją išvežėte į Saratovą, neperspėję mūsų?“

„O kas jūs? Pagal įstatymą esate niekas (čia tai bent! – aut. pastebėjimas), tad  mes jums negalime teikti informacijos!“

Kaip kalba žemiečiai, „dešinioji ranka nenutuokia, ką veikia kairioji“, nes jau kitą dieną iš tos „globos“ atėjo į mokyklą ir Elza buvo iškviesta pokalbiui.

„Kur Rita? Tu turi žinoti!“ – kimiu balsu kranksėjo „globėja“.

„Ir jūs dar drįstate klausti? Net jei ir žinočiau, nepasakyčiau! Juk, jūsų manymu, blogiausi vaikų namai geriau už geriausius įtėvius!“

„Globėja“ pasipiktino (anot jos, “ką tu sau leidi!?), bet daugiau nesiginčijo, tik pridūrė, jog „mes elgiamės pagal instrukcijas, tokios instrukcijos“.

Bet dabar jau puolė Elza: o jei instrukcija jums lieps šokti pro langą, iššoksite? Jums gi aiškiai pasakyta, kad Rita nenori į tuos baisius vaikų namus, tad ji gyvens su mumis! Koks jūsų šuniškas reikalas, ko prikibote, instrukcija jūs vaikštanti bei gyvenimus žalojanti!“

„Globėja“ pažvelgė į Elzą buku žvilgsniu. Kimus jos balsas nutilo.

Tuo tarpu Elza pratęsė: jeigu Ritai kas nors nutiks, tai tik jūs, jūs, jūs, vaikščiojančios instrukcijos, būsite kaltos! Jei kas, tai jūs pražudėte ją!“

Po to ir išsiskyrė.

Rita dingo kaip į vandenį. Dabar jau mokykloje ėmė lankytis milicijos pareigūnai. Vienas iš jų kelis kartus kalbėjosi su Elza.

(B. d.)

Related posts