I.:PRAKTINĖS ŽINIOS/SVEIKATA
ROMUALDO ČERNECKIO
(RED.P.)
13307
D.:APIE VAISTAŽOLIŲ DEŠIMTUKĄ
I
PARUOŠĖ ROMUALDAS ČERNECKIS
2025-05-02
Šaltinis: 2025 METŲ KALENDORIUS
##
LIETUVIŠKŲ VAISTAŽOLIŲ DEŠIMTUKAS
I
Vietinės žiedadulkės prie jų pripratusį organizmą dirgina gerokai silpniau nei surinktos nuo egzotinių augalų. Šiuo metu Lietuvoje pramoniniu būdu auginama 10 paklausiausių vaistinių augalų. Be jau minėto čiobrelio, šalyje aptinkama vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.), pipirmėtė (Mentha piperita), rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea(L.) Moench.), vaistinė medetka (Calendula officinalis L.), vaistinė melisa (Melissa officinalis L.), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.), paprastoji suktažolė (Leonurus cardiaca L.) ir kt. Apie trečdalis vaistažolių renkama natūraliu būdu, o 65 proc. importuojama iš Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos ir kur kas tolesnių šalių – Egipto, Kinijos bei Turkijos. Tad prieš įsigyjant vaistažolių ruošinių vaistinėje naudinga pasidomėti augalų kilmės šalimi. Mat tai gali turėti įtakos preparato vartojimui.
Deja, į šį sąrašą nepateko kiti vertingi žolynai. Pavyzdžiui, 2021 metais vaistinio augalo titulu apdovanota dilgėlė. Didžioji dilgėlė – plačiai ir nuo seno Lietuvoje žinomas vaistinis augalas. Dilgėlė turi sukaupusi daug įvairių mikro- ir makroelementų, todėl ja gydoma mažakraujystė.
Dilgėlėje esančios medžiagos padeda gaminti hemoglobiną ir eritrocitus, atkuria kraujodarą, gerina kraują. Be to, dilgėlių preparatai naudojami sąnarių ligoms, artrozėms ar reumatiniams susirgimams gydyti. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip efektyvūs būdai gydant gerybinę prostatos hiperplaziją.
##
##
