I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
290
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „SODOMA IR GOMORA. NEIŠMOKTA PAMOKA VII“
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2025-07-31
KAM LEMTA?
##
Tačiau viskas ėmė klostytis „kažkaip ne taip“. Pirmtako Nero mėginimai pagražinti padėtį Sodomoje ir apjuodinti Pirmtaką Juną nebuvo sėkmingi. Princesė Artalija liko nepatenkinta Nero ataskaita, kuri jai atrodė kažkokia dirbtinė, „pritempta už ausų“, netikra.
Ir Neras, kaip ir Junas, buvo izoliuotas vienoje iš Amazonių saugomų vilų.
…Vieną kartą, kai nakties sutemos pavirto diena ir dangų apšvietė skaistusis Sirijus, Pirmtakų Princesė Artalija atmerkė akis. Jos artima draugė Amazonė Rėja dar saldžiai miegojo, stipriai apsikabinusi pabudusią Princesę.
Vergė, pasibeldusi į miegamojo duris, pastatė ant mažo staliuko prie lovos didelį puodelį stiprios kavos. Artalija niekada nesikėlė, neišgėrusi pakankamo kiekio šio dieviškojo gėrimo.
Princesė niekur neskubėjo. Ji dar miegotų ir miegotų, besimėgaudama sapnų peizažais. Tačiau jai nedavė ramybės padėtis Žemėje, konkrečiau – Sodomoje ir Gomoroje.
Niekada Žemėje nesilankę analitikai jai pateikdavo gan prieštaringas išvadas apie tas Kanaano tvirtoves, kurios buvo gautos grynai teoriškai, be empirinių metodų. Paskui ta baisioji Juno ataskaita, dar vėliau – veidmainiškieji Nero ditirambai…
Tai kaip ten yra iš tikrųjų? Reikia siųsti Amazonę. Tačiau kurią? Ši Amazonė turėtų mokėti bent tris to krašto kalbas, žinoti tradicijas bei papročius.
Būtent tokia yra jos artima draugė Rėja – jos draugė, jos gyvenimas, jos meilė, vis dar saldžiai miegojusi šalia.
„Ne, ne, ne!“ – suriko Artalija taip, tarytum Rėja jau būtų susidėjusi kelionmaišį ir skubėtų į netrukus pakilsiantį erdvėlaivį. „Ne, ne, ne!“
„Brangioji, kas tau?“ – paklausė pabudusi nuo draugės klyksmų Rėja. Artalija ilgai tylėjo. Po to su Rėja pasidalino mintimis apie reikalo esmę.
„Aš pasirengusi, Arta!“ – tvirtu balsu tarė Amazonė.
„Ne, ne, ne!“ – kaip užvesta vėl atkartojo Princesė. Rėja, mėgusi sklandžias logines grandines, o ne emocijų kalnus bei duobes., nesiginčijo ir neįrodinėjo, tik atsikėlė, pasikvietė vergę ir liepė atnešti joms į lovą didžiulį indą su rausvosios kriaušės vynu. „Na štai dabar ir pasišnekėsime, drauge tu mano nerimastingoji…“
##
(B. d.)
