Kategorija: I. KULTŪRA, TRADICIJOS

Romualdas Černeckis  Ir Vievyje vyko Kaziuko mugė Kovo 2 – ąją Vievio kultūros centras organizavo Kaziuko mugę, kurioje dalyvavusieji galėjo parduoti bei pirkti, derėtis ir mainytis, pabendrauti bei akis paganyti… Masiškumo stokojęs tradicinis renginys vyko vietos pradinės mokyklos (VPM) sporto salėje. Ten Vievio neįgaliųjų draugijos užimtumo būrelio narės (organizacijos pirmininkė Marija Slavinskienė, būrelio vadovė Regina Valevičienė) pristatė ir prekiavo savo darbo gaminiais, pavyzdžiui, apyrankėmis, karoliais, riešinėmis, velykiniais kiaušiniais, mokytojas Stasys Voveris – medžio drožiniais ir metalo dirbiniais, gyventoja Vega Tenikienė – verbomis, rankų darbo papuošalais, suvenyrais, II c klasės pradinukės…

Paruošė Jonas Paulauskas    Kelio Lietuvoje istorija (Tęsinys VI ir pabaiga)  Įdomūs faktai apie kelius ir transportą  Pirmasis geležinkelis Lietuvoje pradėjo veikti 1861 m. Tai buvo Peterburgo – Varšuvos geležinkelio atšaka Kaunas – Kybartai. Nepriklausomos Lietuvos geležinkelių įkūrimo pradžia laikoma 1919 metų liepos 6 diena. Tą dieną  paleistas pirmasis traukinys plačiuoju geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį. Pradžioje keleiviai buvo vežami neapšildytuose ir neapšviestuose traukiniuose, kurių didžiausias greitis siekdavo tik 40 km./val. greitį. Per pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį keleivinių traukinių greitis išaugo iki 75 km/val. 1938 m. jis siekė jau 95 km/val.…

Tarptautinių ir krašto įžvalgų skyrelio vedėjas Giedrius Grabauskas (Kaunas)  Per Lotynų Ameriką nuvilnijo įspūdingų karnavalų banga    Vasaris Lotynų Amerikos regione – karnavalų laikas. Tame žemyne tai paskutinis vasaros mėnuo, kada vyksta tradiciniai šokių karnavalai Brazilijoje, Bolivijoje, Urugvajuje, Ekvadore, Arubos ir Kiurasao salose bei kituose krašto vietovėse. Brazilijoje pagrindinis karnavalų centras yra Rio de Žaneiras. Ten jie vyksta ne tik dieną, bet ir naktį, nes būtent tamsiu paros metu taip vadinamame sambodrome organizuojamas sambo šokių mokyklų paradas. Šį įspūdingą renginį stebi daugybė vietinių žmonių bei iš įvairių šalių atvykusių turistų,…

Romualdas Černeckis  Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtuose renginiuose  Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį šauniai paminėjo ir maži, ir dideli. Šventė Vievio lopšelio – darželio „Eglutė“ mažieji Vasario 15 – ją Vievio lopšelio – darželio „Eglutė“ mažieji kartu su savo tėveliais ir auklėtojomis (organizatoriai – vad. Ringaila Jundienė, ikimokyklinio meninio ir neformaliojo ugdymo mokytojos Drąsa Ramanauskienė, Dijana Petkevičienė) vietos gimnazijos aktų salėje atšventė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Iš pradžių visi susirinkusieji sugiedojo Lietuvos Respublikos himną. Po to, kai sveikinimo žodį tarė R. Jundienė, pasirodė „Eglutės“ etnokultūros būrelio ir „Riešutėlių“, „Bitučių“, „Pelėdžiukų“,…

Korespondentas Justinas Antanas Dobilas (Kaišiadorys)  Užgavėnės: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ Užgavėnės – žiemos perėjimo į pavasarį laikotarpis. Šias linksmybes nuo neatmenamų laikų švęsdavo mūsų protėviai, tad gražias tradicijas paliko ir mums. Nūnai gi Gavėnią minime kartu su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu. Rumšiškių liaudies buities muziejuje Kupiną linksmybių vasario 10 – ją iš įvairių Lietuvos vietovių žmonės suvažiavo į Rumšiškių liaudies buities muziejų, kur jų proginę nuotaiką papildė sniegu nukloti laukai, medžiai. Atrodė, pati gamta kartu džiaugėsi. Pasipuošę savo tautiniais rūbais, įspūdingomis Užgavėnių kaukėmis, aplinkui mirguliavo susirinkusių svečių pulkai. Linksmindami…

Romualdas Černeckis  Vievyje šurmuliavo Užgavėnės Vasario 11 – ąją Vievyje šurmuliavo Užgavėnės. Tądien linksminosi maži, jauni bei pagyvenusieji. Truputį apie Užgavėnes Kaip žinia, Užgavėnės – tai žiemos (Ragučio) šventė, kurios paskirtis išvyti žiemą bei prisišaukti pavasarį. Ši pagoniška, vėliau su krikščionybe glaudžiai susieta linksmybė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Tradicijos primena, jog tai paskutinė mėsiedo diena, per kurią daug valgyta, ypač mėsiško. Visi ruošdavosi Užgavėnėms: priešpiet gamindavo valgius, taisydavosi drabužius, o popiet jau ir pačios pramogos prasidėdavo. Būta manančių, kad per tą šventę, po kurios ateina iki Velykų trunkanti…

Romualdas Černeckis  Dideliam būry visi šauniai pasilinksmino  Vasario 9 d. Vievio kultūros centras vietos gimnazijos aktų salėje tradiciškai tęsė šiųmetį pasirodymų ciklą „Šitam dideliam būry“ (ankstesni įvyko sausį). Renginys buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – mečiui paminėti.  Muzikavo bei šoko Koncerte pasirodė VKC liaudiškos muzikos kapela „Pylimėlis“ (vad. Ona Nenartavičienė), moterų tautinių šokių kolektyvas „Verpstė“ (Nijolė Leonavičienė) ir floristikos būrelis (Giedrė Tartėnienė). Pylimėlis“, pavyzdžiui, pagriežė muzikinius kūrinius „Blindos polka“, „Aukštaičių polka“, „Sodžiaus maršas“, „Jurginų valsas“, atliko dainas „Žydi bijūnas“, „Pasėjau žalią rūtą“, „Verpstė“ pašoko „Tu Lietuva“, jaunosios floristės pademonstravo…

Romualdas Černeckis  VMM: profesionaliems dailininkams ir kompozitoriams skirtame renginyje Vasario 1 d. Vievio meno mokykla (VMM, direktorius Eugenijus Vedeckas) savo salėje surengė XI tradicinį Lietuvos profesionaliems dailininkams ir kompozitoriams skirtą renginį. Tą šventinę priemonę sumanė, ją koordinavo VMM direktoriaus pavaduotoja ugdymui, dailės mokytoja ekspertė Adelė Kasputienė, koncertinę dalį organizavo – vyr. koncertmeisterė Gražina Petrauskaitė, piešinių ekspoziciją – dailės ir amatų metodinės grupės pirmininkas Augenis Kasputis.  Dalyviams pristatė VMM dailės mokinių sukurtų monetų piešinių ekspoziciją Dar prieš minimą suėjimą organizatoriai pristatė VMM dailės mokinių Vainetos Klerauskaitės (9m.), Inaros Meškunec (11m.), Ernestos…

 Paruošė Jonas Paulauskas    Kelio Lietuvoje istorija (Tęsinys V) Tiltų statyba Lietuvos keliuose 1946-1980 m.  Modernių konstrukcijų tiltai ir viadukai buvo pastatyti pagrindiniuose keliuose; be jų, tiltininkai pastatė daug tiltų ir stambiausiuose Lietuvos miestuose. 1965 m. buvo pastatytas originalios formos (vad.„šokantis elnias“) tiltas per Nerį Žirmūnuose. 1969 m. atiduotas eksploatuoti Lazdynų, 1972 m. – Valakampių tiltas, 1979 m. pastatytas plačiausias Vilniuje tiltas ties Lietuvos edukologijos universitetu (buv. Vilniaus pedagoginis institutas). 1986 m. baigtas apie 500 m ilgio tunelinis pravažiavimas po Gedimino prospektu tarp dabartinio Seimo ir Martyno Mažvydo bibliotekos. Jį statant…

Tarptautinių įžvalgų skyrelio vedėjas Giedrius Grabauskas (Kaunas) Prisiminimai apie Holokausto nusikaltimų tyrėją A. Bosą Šį straipsnelį autorius skiria sausio 27 – ąją minimai Holokausto dienai Dažnai nagrinėju Holokausto temą, apie tai rašau, skaitau literatūrą, diskutuoju su įvairiais žmonėmis. Tada vis prisimenu 2014 m. liepos 21 d. mirusį kolegą literatą, Holokausto bei kitų nacistinių nusikaltimų tyrėją a. a. Aleksandrą Bosą, dirbusį mokykloje, verslo struktūrose, diplomatinėje sferoje ir kitur. Visą gyvenimą A. Bosas domėjosi nacistiniais nusikaltimais, konkrečiai tyrė Holokausto istorijos epizodus Lietuvoje ir Baltarusijoje. Be to, rašė eiles bei išleido keletą poezijos…