Rusijos pajėgoms Sirijoje vadovaus lietuvių kilmės generolas  A. Šemaitis

Tarptautinių įžvalgų skyrelio vedėjas Giedrius Grabauskas (Kaunas)  Rusijos pajėgoms Sirijoje vadovaus lietuvių kilmės generolas  A. Šemaitis Šių metų sausio 11 d. vadovavimą Rusijos karinėms pajėgoms Sirijoje, kurios ten dislokuotos nuo 2016 m. rugsėjo, perėmė generolas majoras Arturas Šemaitis. Jos vykdo konkrečias karines operacijas prieš teroristinę organizaciją ,,Islamo valstybė“. Antai kartu su Irano kariškiais ir Sirijos kariuomenės daliniais iš teroristų gniaužtų rusai išvadavo daug Sirijos miestų, tarp kurių dar Kristaus laikais egzistavusią Palmirą. Generolas majoras A. Šemaitis praėjo visas karinės karjeros pakopas-nuo būrio iki divizijos vado. Kai tarnavo Toljatyje, Krasnojarsko krašte,…

Išsirutuliavo mintis: gal atidaryti atskirą skyrelį „Plepalai“?

Romualdas Černeckis  Išsirutuliavo mintis: gal atidaryti atskirą skyrelį „Plepalai“? Jau kelintą dieną pažįstami žmonės neduoda ramybės: vis klausia, ar aš gyvas, ar nemiręs. Žinoma, su besirūpinančiaisiais mano asaba tepasijuokiame iš paskleistų sapalionių. Tiesa, paskambinusieji prisipažino, jog beveik patikėję tokia bloga naujiena. Dar gerai, kad susisiekė! Be abejo, akcentavau, kad jie nekreiptų dėmesio į visokius plepalus (paskalas). Kas be ko, yra nemažai „geradėjų“ (asmeninių priešų), kurie daugelį metų per apkalbas, šmeižtus bando mano asmenybei priklijuoti įvairių bjaurių etikečių, bet ego ryžtingai priešinantis vienokios ar kitokios niekinančios pravardės niekaip neprilimpa. Šiuo atveju…

Kas žino, galbūt ledai pajudėjo?

Romualdas Černeckis  Kas žino, galbūt ledai pajudėjo? Praėjusių metų spalio pabaigoje paskelbėme pamąstymus „Portalas www.dirst.lt: VKC išdraskytas galutinai. Kas toliau?“ Jame be pagrįsto susirūpinimo rašėme: „Kaip žinia, centras – tai veiklos koncentracijos vieta. Vievyje ji dabar galutinai išdraskyta: VKC meno kolektyvai –jau senokai repetuoja svetur (…). Galimai ši priverstinė kraštutinė priemonė neužtruks. Juk kas gi žino savivaldybės vadovų sumanymą?…“. Nūnai Vievio kultūros centro (VKC) aplinka ruošiama statyboms. Gyventojai su atsargiu optimizmu prognozuoja: „Kas žino, galbūt ledai pajudėjo? Tuomet po dvejų, trejų džiaugsimės nauju kultūros įstaigos pastatu…“. Nuotraukos: 

Europos ekonominė raida-tarp nuosmukio ir pažangos

Tarptautinių įžvalgų skyrelio vedėjas Giedrius Grabauskas (Kaunas)  Europos ekonominė raida-tarp nuosmukio ir pažangos Šiuolaikinėje Europoje labai skirtinga ekonominė – socialinė padėtis. Po didžiosios krizės daugelis šalių atsigavo, tačiau tarp jų ekonominio išsivystymo lygis skirtingas, nevienodi ekonominiai rodikliai. Tad pravartu dirstelėti į su didelėmis problemomis susiduriančią Ispaniją bei pažangos keliu judančią Olandiją.Ispaniją, pavyzdžiui, praėjusiais metais sukrėtė taip vadinama Katalonijos krizė (susidorojimas su laisvės siekiančiais katalonais priminė tuos laikus, kai šalį valdė profašistinis Franko režimas). Bet ne tik ši negatyvi situcija yra vienas iš Ispanijos Gordijaus mazgų. Ekonominis nuosmukis irgi regimas. Aišku,…

VKC: paminėjime prie liepsnojančio laužo bei kitur

Romualdas Černeckis  Vievio TAU: atsisveikino su VKC pastatu bei kalėdiniu laikotarpiu   VKC: paminėjime prie liepsnojančio laužo bei kitur Sausio 12 – ją Vievio kultūros centras (VKC) Laisvės gynėjų dienai paminėti pademonstravo Leono Glinskio dokumentinio filmo „Laužai prie parlamento“ dalis, pristatė tematinę vietos meno mokyklos ugdytinių piešinių ekspoziciją, vakarop visus pakvietė prie atminimo laužo miesto pagrindinėje aikštėje. Kadangi dabartinės VKC patalpos ankštos (buvusi Vievio policijos nuovada), pageidavusieji ten rinkosi grupėmis ir žiūrėjo aukščiau minėto dokumentinio filmo dalis „Kainos“, „Šturmas“, „Priešprieša“, Eilinė provokacija“, „Pirmoji priesaika“, „Laukimas“. 16.30 val. Vievio pagrindinėje aikštėje…

VMM: Laisvės gynėjų dienos minėjime

Romualdas Černeckis  VMM: Laisvės gynėjų dienos minėjime Sausio 12 – ją Vievio meno mokykloje (VMM) įvyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas „Kelyje į laisvę“. Jį parengė mokytojos Liauda Vaitkūnaitė bei Daina Daubarienė. Susirinkusiesiems priminusi tragiškus Sausio 13 – sios įvykius, L. Vaitkūnaitė paprašė tylos minute pagerbti tuomet žuvusiuosius. Po to koncertavo moksleiviai. Antai fleitistė Austėja Špetaitė (mokyt. Virginijus Skudas) atliko M. K. Čiurlionio preliudą, kanklininkių Ievos Sužiedelytės ir Paulinos Sabaitės duetas (Birutė Giraitytė)– V. Klovos „Lopšinę“, saksofonistas Audrius Sabaitis (V. Skudas)– A. Šenderovo – „Pasimatymus“. Tuo tarpu Austėja Pažėraitė, Liepa Glebkutė…

Kubos fenomenas

Tarptautinių įžvalgų skyrelio vedėjas Giedrius Grabauskas (Kaunas)  Kubos fenomenas Pastaruoju metu apie Kubą lietuviškoje viešojoje erdvėje kalbama ir rašoma mažai. Tad pasidomėkime, kokia gi dabar ta šalis, kaip gyvena paprasti gyventojai, kokia ten švietimo sistemos būklė, sveikatos apsauga. Kuboje dabar 11 300 tūkstančių žmonių, iš jų didelė dalis – 2,2 milijonai – gyvena sostinėje Havanoje, miestuose Santjago de Kuba – 430 tūkst., Kamagvėjus – 365 tūkst., Santa Klara – 237 tūkst., Pinar del Rijas – 190 tūkst., Mansaniljas – 133 tūkst. Šalis labai skiriasi nuo daugelio regiono kraštų. Antai galime…

Kelio Lietuvoje istorija (Tęsinys IV)

Paruošė Jonas Paulauskas  Kelio Lietuvoje istorija  (Tęsinys IV) Lietuvos kelininkų darbai 1960-1980 metais   Nuo 1960 m. prasidėjo kapitalinis viso Lietuvos automobilių kelių tinklo tobulinimas. Pirmasis kelininkų išbandymas buvo Kuršėnų–Palangos kelio rekonstrukcija. 1959 m. pradėti šio kelio tyrinėjimo darbai, o 1965 m. lapkričio 18 d. kelio rekonstrukcija buvo baigta. Projektą parengė „Lietkelprojekto“ kelių skyriaus specialistai, darbus vykdė Klaipėdos, Šiaulių autokelių ir Telšių kelių statybos valdybos. Naujasis plentas Šiaurės Lietuvos rajonus trumpiausiu atstumu sujungė su pajūriu. Išaugus transporto eismo intensyvumui linijinė kelių eksploatacijos tarnyba nebesugebėjo užtikrinti tinkamos kelių priežiūros, todėl ši tarnyba…

Naujametinis sveikinimas  2018

                 Naujametinis sveikinimas  2018  Portalo www.didst.lt kolektyvas nuoširdžiai sveikina aktyvius tinklalapio lankytojus, esamus bei neužilgo visuomeninias pagrindais dirbančiųjų grupę papildisiančius žmones, kurie vardan socialinio teisingumo, turiningo, objektyvaus būties aktualijų nušvietimo, įdomių, linksmų, kitų dėmesio vertų žvilgtelėjimų bei analitinio mąstymo gyvenimiškų versmių aktualinimo ateityje dės nemažas pastangas www.dirst.lt puslapiuose. Su Naujaisiais 2018 metais! Geros sveikatos, daug malonių akimirkų būtyje, padorumo, sąžinės gerbimo bei kūrybinio polėkio!     Romualdas, Jonas, Giedrius   

Kelio Lietuvoje istorija (Tęsinys III)

Paruošė Jonas Paulauskas  Kelio Lietuvoje istorija (Tęsinys III) Tiltų statyba Tiltas – tai jungtis paprastai tarp dviejų krantų. Bet jis turi ir simbolinę prasmę. Šia prasme tilto sąvoką vartojame gana plačiai. Antai, Romos popiežius vadinamas pontifex maximus – vyriausias tiltininkas ( lot. pons, pontis – tiltas). Šis titulas popiežiui atėjo iš Antikos laikų – Romos tiltus globojo vyriausias žynys. Dabar suprantama, kad popiežius yra tiltas – saitas tarp žmogaus ir Dievo. Rašto šaltiniai mini tiltus VII tūkstantmetyje per. Kr. Štai 621 m. per. Kr. Užregistruotas pirmasis medinis tiltas per Tiberį,…