Parinko Romualdas Černeckis
Įdomybės: ciklas VIII
Kinijoje – žmonių išsilaipinimo Mėnulyje imitavimo eksperimentas
Informacija žiniasklaidoje paviešinta 2017 – 07 – 10
Šalies transliuotojas CGTN pranešė apie Kinijos realizuojamą Mėnulio tyrimų programą Pekino specializuotoje laboratorijoje, kur keturi studentai savanoriai nūnai 200 dienų eksperimentuoja visiškoje izoliacijoje, kadangi Azijos valstybė siekia kada nors tame kosminiame kūne išlaipinti savo piliečių.
Žemės palydovės sąlygas imituojanti laboratorija „Mėnulio rūmai“ šįmet birželį įsikūrė Kinijos valstybiniame technikos universitete. Joje įruošti treji moduliai: vienas 42 kv. m –savanoriams, kiti dveji – augalams . Gyvenamajame skyriuje yra keturi atskiri miegamieji funkciniai mazgai, vienas bendras kambarys, vonia, patalpos gyvuliams ir atliekų perdirbimui.
Šalyje tai pirma tokia 160 kv. metrų izoliuota kabina, o pasaulyje – trečia bioregeneratyvinė gyvybės palaikymo bazė.
Universitetas įgyvendina projektą, imituojantį 365 dienų buvimo Mėnulyje sąlygas. Kai pasibaigs šis 200 dienų etapas, prasidės kitas 105d. tarpsnis. Anot tyrėjų , tokie eksperimentai padeda kiniečių mokslininkams išsamiau suvokti, ko pirmiausia būtinai reikės žmonėms ilgai trunkančiose misijose į Žemės palydovą.
Naujas atradimas: Amazonės džiunglės gali sukelti lietų
2017 – 08 – 07
Amazonės „lietaus miškams“ būdinga ganėtinai savotiška, keista klimatinė zona, ypatinga tuo, kad lietūs jos džiunglėse prasideda 2 – 3 mėnesiais anksčiau nei sezoniniai vėjai nuo vandenyno atneša drėgno oro srautus. Bet ar tai įmanoma? Tyrėjų grupė tvirtina, jog radę atsakymą į šį klausimą: medžiai patys sukelia lietų.
Ankstesni eksperimentai parodė, kad atmosferoje virš Amazonės susikoncentruoja drėgmės perteklius, bet mokslininkai niekaip negalėjo rasti šio fenomeno priežasties. Kosminių palydovų duomenimis, vandens garų pagausėjimas ore dominančiu laikotarpiu sutapo su tropinio miško „pažaliavimu“, dėl ko padidėjo žalios lapijos. Tad tyrėjai įtarė, jog perteklinė drėgmė atsirado dėl fotosintezės procese išsiskiriančių vandens dalelyčių.
Mokslininkė klimatologė Ron Fu iš Kalifornijos universiteto (Los Andželas, JAV) padarė prielaidą, kad žemai besiformuojantiems debesims gali užtekti tokios išskiriamos drėgmės virš Amazonės. Kartu su kolegomis, pasitelkusi NASA kosminį laivą „Aura“, ji ištyrė vandens garus regione.
Vandenyno išgarinta drėgmė paprastai lengvesnė nei tie vandens garai, kuriuos į atmosferą išskiria augalija, kadangi pirmuoju atveju deiterijaus (sunkaus vandenilio izotopo) turinčios vandens molekulės lieka okeano vandenyje, o augalai įčiulpia skystį iš dirvožemio bei išskiria šį į orą be izotopų sudėties pokyčių, tad garai būva sunkesni.
„Aura“ patvirtino šį spėjimą. Be to, daugiausia deiterijaus tyrėjai rado sauso sezono laikotarpiu, kai fotosintezė vyko aktyviausiai.
Koks viso to vairdmuo globaliniame klimato kontekste? Medžių paruošti debesys gali suveikti domino principu:kai jie sukelia lietų, atmosfera šyla, o tai sukelia intensyvią oro masių cirkuliaciją.
Vilčių žlugimas: Marso paviršius gyvybei absoliučiai netinkamas
2017 – 07 – 07
Kaip straipsnyje paskelbė žurnalas „Scientific Reporters“, gyvybė Marso paviršiuje negali egzistuoti dėl neįprastos dviejų jos priešų junginio – ultrofioletinės šviesos bei perchloratų (deguonies ir chloro) nuodingų medžiagų, sustiprinančių viena kitos veikimą ir sunaikinančios mikrobus per 60 sekundžių.
2012 metų lapkritį marsaeigio „Curiosity“ mokslinės komandos vadovas Džon Grotcinger (John Grotzinger) pareiškė apie „epochos atradimą“ Marse, kuris, jo žodžiais tariant, turėtų pakliūti į mokyklinių vadovėlių puslapius. Po dviejų savaičių, kai šis teigimas apaugo fantastiškiausiais gandais, NASA planetologai papasakojo apie perchloratų – primityvių organinių molekulių atradimą šio kosminio kūno paviršiuje.
Dėl to iš karto dingo visos viltys aptikti pirmus nežemiškos gyvybės pėdsakus, kadangi panašios molekulės paviršiniame planetos sluoksnyje tegali formuotis „negyvų“ cheminių reakcijų bei kitų organinių formų sąveikoje su ultrofioletiniais ir kosminiais spinduliais.
Be to, perchloratai yra ypač aktyvūs oksidatoriai, o tai mokslininkus iš karto privertė suabejoti bet kokiais gyvybės pėdsakais Marse. Daugelis kitų planetologų netgi sudvejojo, ar raudonoji planeta išvis tinkama gyvybės egzistavimui, kadangi dideliam kiekiu perchloratų patekus į gruntinius vandenispastaruosius padarytų nuodingais beveik visiems mikrobams.
Eksperimentatoriai iš Edinburgo universiteto (Škotija) Jennifer Wadsworth bei Charles Cockell, Marso gruntą chemine sudėtimi bei ultravioletinio švytinimo lygiu imituojančiame dirvožemyje augindami įprastus mikrobus – bacilas Bacillus subtillis – patikrino šią hipotezę.
Tie tyrimai atskleidė keletą netikėtų dalykų. Pavyzdžiui, jeigu ultravioletinių spindulių nėra, tai mikrobai gali prisitaikyti prie perchloratų lygio dangaus kūne ir egzistuoti pakankama ilgą laiką, bet aniems pasirodžius Bacillus subtillis kolonijos žūsta – vidutinis jų gyvavimo laikas tesiekia 50 – 60 sekundžių.
To priežastis – neįprasta ultrafioletinių spindulių, perchloratų bei geležies oksidų tarpusavio reakcija Marso paviršiuje.
Vienintelis teigiamas šio atradimo momentas – mokslininkai gali nesibaiminti dėl raudonos planetos „užkrėtimo“ Žemės mikrobais, kurie galėjo ten pakliūti kartu su marsaeigiais ir Marso zondų apsauginiais ekranais.
Mokslininkai: rusiškos Arkties atšilimas „sušaldė“ JAV ir Kanadą
2017 – 07 – 11
Kaip rašoma žurnalo „Nature Geoscience“ straipsnyje, pastaraisiais metais anomaliai šaltos žiemos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) bei Kanadoje susiję su vidutinių metinių temperatūrų Arktikoje kilimu bei vėjų krypties pasikeitimais virš Ramiojo vandenyno.
„Mūsų kolegos jau anksčiau manė, jog atšilimo Arktyje pasėkoje Šiaurės pusrutulio flora ima sugerti daugiau CO 2 nei seniau. Šis eksperimentas parodė, kad temperatūros svyravimai Arktikoje gali neigiamai paveikti floros augimą nuo šiaurės tolimose Amerikos vietovėse, jog gali anuliuoti šį mums palankų trendą“, – atradimą pakomentavo Prancūzijos klimato mokslų ir aplinkos apsaugos labotatorijos klimatologė Ana Bastos.
Vykstant globaliniam atšilimui minimas ledkalnių regionas, kur vidutinės metinės temperatūros pakutiniais metais pakilo 6 – 7 laipsniais Celsijaus, pasaulyje yra vienas pažeidžiamiausių. Kaip nūnai galvoja mokslininkai, tirpstant ledams ateityje įvyks ženklūs pokyčiai srautų cirkuliacijoje ir nesugražinami pasikeitimai viso Žemės klimato funkcionavime.
Vieną tokių kol kas laikinų permainų aptiko Kevin Schaefer iš Kolorado universiteto (JAV) bei jo kolegos iš Korėjos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Tirdami klimato svyravimus per paskutinius 36 metus Arktyje ir Šiaurės Amerikoje mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad anomaliai šaltas žiemas JAV bei Kanadoje lydėjo neįprastai aukštos temperatūros rusams priklausančioje Arktikos dalyje.
Ieškodami atsakymo į klausimą, kaip galėjo atsirasti toks sąryšys tarp dviejų planetos nutolusių regionų, tyrėjai išanalizavo nuo 1979 metų iki dabartinio laikotarpio vykstančius vėjų krypčių pokyčius ir kitus klimatinius faktorius, o tada pabandė išskirti iš jų tuos, kurie galėtų paaiškinti klimato pasiketimus Arktikoje ir JAV vidutinėse platumose.
Pasirodė, kad dėl Arkties atšilimo virš Aliaskos bei Beringo jūros susiformavo anticiklonai ir aukšto spaudimo sritys, trukdančios šilto oro srautų judėjimui nuo Ramaus vandenyno link JAV ir Kanados kontinentinių regionų bei prisidėjusių prie anomaliai šalto oro susidarymo žiemą.
Kaskart, kai tai vyko, dėl neįprastai šaltų žiemų bei pavasario sezonų Kanados pietuose ir JAV šiaurinėje dalyje vidutinės oro temperatūros krito 1 – 1,5° Celsijaus, Kalifornija, Meksika, Jungtinių Amerikos Valstijų centriniai regionai neteko daugmaž 65 milmetrų kritulių, o augalai pradėjo sugėrinėti 14 procentų mažiau anglies dvidegenio.
Be to, nukentėjo ir abiejų šalių ekonomika, kadangi žemės ūkio kultūrų derlingumo lygis dėl Arkties atšilimo pastaruoju laiku smuko 1 – 4 proc. Labiausiai dėl to nukentėjo Teksasas bei Kanados pietinės provincijos, kur auginama soja, kviečiai ir kukurūzai.
Pasak mokslininkų, ateityje sąryšis tarp Arkties atšilimo bei šalčių JAV tik sustiprės, o tai gali anuliuoti visus pliusus pradedant nuo augalų produktyvumo augimo dėl didesnės CO 2 koncentracijos atmosferoje bei aukštų vasaros temperatūrų. Dėl to pagreitėtų globalinis atšilimas ir žiemos abiejose valstybėse pasidarytų dar šaltesnės.
Žiurkės puola Niujorką
2017 – 07 – 13
Kovai su žiurkėmis mieste Niujorko valdžia išleis 32 milijonus dolerių. Meras Billas de Blasio užsibrėžė tikslą sumažinti graužikų populiacija 70 procentų.
Dabar lėšos išskirtos papildant jau veikiančią kovos su žiurkėmis programą ir bus nukreiptos darbų vykdymui trijuose ypač nuo žiurkių nukentėjusiuose rajonuose: Manhatano pietinėje, Bronkso pietinėje – vakarinėje ir Bruklino šiaurinėje dalyse.
„Niujorke mes nepripažįstame žiurkių kaip normalaus gyvenimo elemento“ – pareiškė miesto galva.
Rugsėjį tuose rajonuose vieliniai šiukšlių krepšiai gatvėse bus pakeisti metaliniais konteineriais. Daugiau nei 19 milijonų dol. suma duota senų klojinių pakeitimui namų rūsiuose betoninėmis grindimis.
2014 m. Kolumbijos universiteto (JAV) specialisto atlikti tyrimai parodė, kad Niujorke yra apie 2 mln. žiurkių. Anksčiau manyta, jog tokių graužikų daugiau – 8 mln., tad šių gyvų padarų populiacija būtų susilyginusi su megapolio gyventojų skaičiumi.
Amerikoje pajuodavo Niagaros krioklys
2017 – 08 – 02
Pajuodavęs tradiciškai turistus viliojantis Niagaros krioklys savo neįprastu reginiu išgąsdino vietos gyventojus ir užsieniečius. Populiariame gamtos objekte vanduo nusidažė juodai ir pradėjo skleisti dvokiantį kvapą.
Valstybiniame aplinkos apsaugos departamente pareiškė, kad kompleksą krioklių turinčios Niagaros upės pajuodavimas susijęs su nuotekų valymo sistemos gedimais netoliese esančioje gamykloje. Įmonės atstovai pažadėjo artimiausiu laiku pašalinti avarijos pasekmes.
