Humoro skyrelio vedėjas Jonas Paulauskas
KOKIE LIETUVAI BUVO PRAĖJĘ UGNINIO GAIDŽIO METAI?
Jau praėjo beveik trys savaitės, kai išlydėję senuosius (Ugninio Gaidžio) pasitikome naujuosius (Geltonojo Šuns) metus. Bet neskubėkime, nes remiantis kinų kalendoriumi Geltonojo Žemės Šuns metai prasidės dar beveik po mėnesio, t.y. 2018 metų vasario 16 – ją, tą dieną, kai švęsime savo šalies Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį.
Viliamės, kad naujieji bus geresni, dosnesni, turiningesni nei praėjusieji.
Ką gi gero ar blogo atsimename iš 2017 – jų? Apklausa tarp žurnalistų parodė, kad Ugninio Gaidžio metai išsiskyrė tokiais svarbesniais įvykiais: JAV išsirinko charizmatišką prezidentą Donaldą Trumpą; profesorius Liudas Mažylis Vokietijoje rado Vasario 16 – sios aktą; dar vienai partijai – Liberalų sąjūdžiui – paskelbti įtarimai dėl korupcijos; dislokavus NATO batalioną Lietuva pasijuto saugesnė; išėjo iš koalicijos ir skilo socialdemokratų partija; priimtas Vaiko teisių apsaugos ir draudimo juos mušti įstatymas; pasaulyje kilo kaltinimų banga politikams ir žvaigždėms dėl seksualinio priekabiavimo; pradėjo slinkti Gedimino kalnas.
Tai tik metų eigos apibendrinimas. Bet išvardijus žymesnius praėjusių Ugninio Gaidžio metų įvykius Lietuvoje pagal mėnesius susidaro toks kaleidoskopas:
Sausio 17 d. parlamentas patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją. Joje akcentuojama Rusijos keliama grėsmė.
Sausio 24 d. Vyriausioji rinkimų komisija panaikino Seimo narės „valstietės“ Gretos Kildišienės mandatą. Ji sulaukė kritikos dėl automobilio nuomos ir dėl nuslėptų biografijos faktų.
Vasario 1 d. atvyko pirmieji Vokietijos kariai į Lietuvoje kuriamą tarptautinį NATO batalioną.
Vasario 14 d. Seimas įstatymu uždraudė taikyti fizines bausmes vaikams.
Vasario 28 d. STT patvirtino, jog teisėsauga pateikė įtarimus papirkimu ir prekyba poveikiu Dariaus Mockaus valdomam koncernui „MG Baltic“.
Kovo 5 d. nužudyta iš Plungės į Vilnių vykusi Ieva Strazdauskaitė. Teisėsauga įtariė, kad nusikaltimas įvykdytas siekiant pagrobti automobilį.
Kovo 6 d. dėl galbūt neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir statybos bendrovės „Kauno tiltai“ atstovais iš pareigų atleistas Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis.
Kovo 16 d. Seimas pradėjo apkaltos procedūras kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo sulaukusiam Kęstučiui Pūkui ir neskaidriais ryšiais su Rusija apkaltintam Mindaugui Basčiui.
Kovo 29 d. 2022 metų Europos kultūros sostine išrinktas Kaunas.
Kovo 29 d. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą.
Balandžio 22 d. Socialdemokratų partijos pirmininku buvo išrinktas Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Gegužės 2 d. Seimas pirmą kartą šioje kadencijoje atmetė prezidentės veto ir nusprendė, kad savivaldybėse nebus uždrausti vidaus sandoriai.
Gegužės 10 d. Lietuvoje apsilankęs Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jamesas Mattisas pareiškė, kad JAV yra pasirengusios dislokuoti gynybines sistemas Baltijos šalyse Rusijai atgrasyti.
Gegužės 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.
Birželio 1 d. Seimas nusprendė uždrausti alkoholio reklamą, sutrumpinti jo pardavimo valandas ir nuo 18 iki 20 metų pailginti amžių, kada galima įsigyti svaigalų.
Birželio 5 d. pasienyje su Rusija Šakių rajone pradėta statyti apsauginė tvora. Birželio 25 d. sovietų valdžios persekiotas arkivyskupas Teofilius Matulionis Vilniaus katedros aikštėje iškilmingai paskelbtas palaimintuoju.
Birželio 29 d. Vilniaus savivaldybė paskelbė ekstremalią padėtį dėl sostinės Gedimino kalno būklės.
Liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, kuris įtvirtino lengvesnį darbuotojų atleidimą.
Liepos 10 d. JAV pirmą kartą Lietuvoje dislokavo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“.
Liepos 11 d. Seimas atvėrė kelią urėdijų reformai.
Liepos 26 d. pranešta, kad Gedimino kalne turbūt rasti 1863 metų sukilimo vado Zigmanto Sierakausko palaikai.
Rugpjūčio 8 d. Lietuvoje netikėtai apsilankė buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, įsivėlęs į ginčą su Ukrainos valdžia.
Rugsėjo 1 d. archeologai pranešė Gedimino kalne aptikę 1863–1864 metų sukilimo vado Konstantino Kalinausko palaikus.
Rugsėjo 22 d. teisėsauga pranešė, jog politinės korupcijos byloje teisėsauga pateikė įtarimus Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai.
Rugsėjo 23 d. Lietuvos socialdemokratų partijos taryba nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Rugsėjo 25 d. dešimt Seimo socialdemokratų prieš partijos valią nusprendė likti koalicijoje su „valstiečiais“ ir vėliau pasitraukė iš partijos, Socialdemokratų frakcija Seime skilo į dvi dalis.
Rugsėjo 26 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė, kad per Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“ simuliuotas Baltijos šalių puolimas.
Rugsėjo 28 d. Seimas patvirtino vaiko teisių apsaugos reformą.
Spalio 2 d. Europos Komisija „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 28 mln. eurų baudą tai, kad ji apribojo konkurenciją, išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Spalio 5 d. Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Berlyne pasirašė susitarimą dėl Vasario 16-osios nepriklausomybės akto perdavimo Lietuvai penkeriems metams.
Spalio 10 d. Seimas sudarė tyrimo komisiją aiškintis, kodėl į Lietuvos rinką patenka galbūt nekokybiški maisto produktai.
Spalio 11 d. Vyriausybė nusprendė nuo 2018 metų minimalią mėnesio algą didinti 20 eurų iki 400 eurų.
Spalio 19 d. Seimas priėmė pataisas, kurios leido Lietuvos teisėsaugai patraukti atsakomybėn į užsienį pasprukusius finansinius nusikaltėlius.
Spalio 20 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją.
Spalio 26 d. Vyriausioji rinkimų komisija dėl šiurkštaus finansavimo įstatymo pažeidimo neskyrė Liberalų sąjūdžiui pusmečio dotacijos – maždaug 395 tūkst. eurų
Lapkričio 3 d. viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė pripažino, kad paskelbė melagingus teiginius apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą ir viešai atsiprašė dėl savo „skubotų ir arogantiškų“ pasisakymų.
Lapkričio 10 d. aktorė Julija Steponaitytė paskelbė, kad prie jos seksualiai priekabiavo režisierius Šarūnas Bartas. Pastarasis su kaltinimais nesutinka. Lapkričio 15 d. Vyriausybė nusprendė, kad Registrų centras pereina Susisiekimo ministerijos pavaldumui.
Lapkričio 16 d. Seimas priėmė vadinamąjį Magnickio įstatymą, kuris leidžia į „juodąjį sąrašą“ įtraukti pareigūnus, atsakingus už pinigų plovimą ir žmogaus teisių pažeidimus.
Lapkričio 22 d. Prezidentūra pranešė, kad popiežius Pranciškus 2018 m. rudenį planuoja apsilankyti Lietuvoje.
Lapkričio 22 dieną Vyriausybė pritarė universitetų pertvarkos planui, kurį įgyvendinus vietoje 14 valstybinių universitetų liktų 9.
Lapkričio 27 d. paskelbta, jog Vilniaus Lukiškių aikštės konkursą laimėjo mišką ir partizanų bunkerį primenantis memorialas laisvės kovotojams, kurio centre yra kalva.
Gruodžio 12 d. Seimas priėmė 2018 metų biudžetą. Jame pirmą kartą numatytas valdžios sektoriaus perteklius, o gynybai skirtas NATO rodiklis – 2 proc. BVP. Gruodžio 20 d. Vyriausybė nutarė inicijuojanti diskusijas Europos Sąjungos lygiu dėl vasaros laiko direktyvos, kad būtų atsisakyta laikrodžio rodiklių sukimo. Gruodžio 21 d. teisėsauga pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl verslo koncerno „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio bei Darbo partijos korupcijos.
Gruodžio 21 d. Lietuva netikėtai balsavo už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria neteisėtu vadinamas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
Gruodžio 21 d. sutikome Naujuosius – Geltonojo Žemės Šuns metus. 
