Pravartu žinoti: kaip apsisaugoti nuo karščio?

Paruošė Romualdas Černeckis

Pravartu žinoti: kaip apsisaugoti nuo karščio?

Be abejo, svarbu žinoti, kaip reikia elgtis karštomis vasaros dienomis. Juk kaitra bei neadekvatus elgesys tada gali turėti neigiamos įtakos mūsų savijautai.

Tokiomis meteorologinėmis sąlygomis svarbu laikytis rekomendacijų, kurios padėtų gerai jaustis, išlikti darbingais bei išvengti rimtesnių fiziologinių ar morfologinių organizmo pakitimų.

Karščio metu gyventojai nukenčia dėl saulės smūgio, perkaitimo, nudegimų. Todėl

*pažymėtina, jog priimant saulės vonias vertėtų naudoti apsauginius kremus su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF).

*įsidėmėtina, kad odos ištepimas jais dar nereiškia, kad ultravioletiniai spinduliai anos visiškai nepasiekia. Vis dėlto dalis prasiskverbia ir pro kremus su apsauginiu filtru nuo saulės, ir pro drabužius, todėl piktnaudžiavimas deginimųsi bet kuriuo atveju kenksmingas.

*atsimintina, jog labiausiai saugotis saulės spindulių reiktų ilgai būnant paplūdimyje ar didesnę dienos dalį praleidžiant lauke, ypač vidurdienį – nuo 10 iki 16 valandos.

Žalingo saulės poveikio simptomai į kuriuos reikėtų neatidėliotinai reaguoti:

 –  aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių);

– odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);

– galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;

– stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);

– troškulys;

– mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;

– užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį šios netekimą ar net komą;

– jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.

Patarimai, kaip sumažinti karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui:

-– vengdami sintetinių audinių tinkamai apsirenkite šviesiais drabužiais, dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą apdarus);

– ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę, tuo užsiimdami ryte ar vakare, o per kaitrą judėdami ir darydami viską gerokai lėčiau negu paprastai, kuo daugiau laiko praleisdami vėsesnėse patalpose;

– gerkite po truputį dažniau nei troškina (kas 1–2 val.) vengdami alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais;

– valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą, pavyzdžiui, daug vaisių ir daržovių, skystų patiekalų, vengdami riebių maisto produktų;

– nesineškite į paplūdimį greitai gendančių valgių.

Pirmoji pagalba nukentėjusiajam ištikus šiluminiam smūgiui:

– skubiai išveskite ar išneškite jį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;

– atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius;

– vėdinkite skepetaite, ventiliatoriumi ar kita po ranka pasitaikiusia priemone;

– apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu, ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, tai su ledu;

– jei pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus, pavyzdžiui, vandens su citrina;

– jeigu šis be sąmonės, nedelsiant guldykite ant šono, vėdinkite, negirdykite, nes galite užkišti kvėpavimo takus, bet kvieskite medicinos pagalbą ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą;

– odai nukentėjus nuo saulės spindulių nudegimo vietą apdenkite drėgna skepetaite, o jei tokios galimybės neturite, tiesiog apriškite ją kuo švaresniu medžiagos gabalu;

– esant giliam, didesnės apimties nudegimui, pakilus kūno temperatūrai skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Related posts