Česnakas – vaistas nuo visų ligų

Informacinę medžiagą paruošė Romualdas Černeckis

Česnakas- vaistas nuo visų ligų

2019 – 05 – 15 

Pasidairę po interneto erdves, sužinome: dar prieš mūsų erą egiptiečiai vartojo česnakus (ČSN) kaip vaistus. Daug duodavo valgyti nešikams, kad tie būtų stiprūs. Senovės graikai ČSN vartojo nuo gyvatės įgėlimo. Tuo tarpu Rusijoje per epidemijas buvo paprotys pasirištą česnaką nešioti ant kaklo.

Jį, kaip vaistinį augalą, pirmasis aprašė Dioskoridas. Jau senovėje česnakų duodavo sumažėjus apetitui, nuo dispepsijos, išsekimo, kosulio, pilvo skausmų, odos ir kitų ligų. Vėliau pagausėjo informacijos apie šių vaistinių augalų gydomąsias savybes, pavyzdžiui, Ibn Sina (Avicena) siūlė ČSN valgyti „nuo visokių ligų”.

Tibeto ir Kinijos medicinoje česnakus laiko profilaktine priemone prieš vėžį. Ir tikrai, statistika rodo, kad tose šalyse, kuriose daug vartojama, onkologinėmis ligomis sergama mažiau. Kinai tas prieskonines daržoves rekomenduoja cukriniam diabetui gydyti, kaip stimuliuojančią, nuovargį mažinančią priemonę. Korėjoje jos reikalingos kvėpavimo takų ligoms, tymams, kokliušui, trachomai, niežams gydyti, o Europoje bei Kuboje –apsigynimui nuo geltos.

Šiuolaikinėje liaudies medicinoje česnakai vartojami labai įvairiai, ypač dažnai virškinimui gerinti. Jie mums gerina apetitą, didina virškinimo fermentų ir tulžies išsiskyrimą, padeda geriau pasisavinti maistą, taip pat mažina skausmus ir raminamai veikia žarnyną. Be to, skatina šlapimo išsiskyrimą, stimuliuoja lytinių liaukų veiklą, išplečia periferines vainikines kraujagysles, stiprina širdies susitraukimus ir lėtina širdies ritmą. ČSN trauktine gydomės inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę, reumatą ir podagrą. Šie vaistiniai augalai dažnai mums padeda saugantis nuo kvėpavimo organų ir odos, žarnyno bei kitų infekcinių ligų.

Naudingi ČSN tiems iš mūsų, kurie serga hipertonija ir aterosklerozę – kaip galvos svaigimą ar skausmus, nemigą, protinės galios nusilpimą mažinantis vaistas: tereikia suvalgyti 2-3 nedideles skilteles per dieną; tiek pat paimti su maistu nuo skrandžio ir žarnyno infekcinių ligų, kolitų, bronchitų.

Labai įvairiai česnakus vartojame besigindami nuo išorinių negalavimų. Pavyzdžiui, kai sergame bronchine astma ir kokliušu, ČSN tyrele, sumaišyta su sviestu arba taukais, įtriname krūtinę. Svieste kepta jų piure arba piene virtos šie vaistiniai prieskoniai pagreitina pūlinių brendimą ir minkština skausmingas nuospaudas. Karpos, dedervinės, egzemos ir kitos odos ligos gydomos šviežia česnakų tyrele arba sultimis.

Dabar mokslas patvirtino tai, ką liaudis nuo seno pripažino – ČSN efektyviai gydo ir didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, netgi tokioms kaip vidurių šiltinė, dizenterija, cholera. Juose yra labai stiprių fitoncidų, sudarytų iš lakiųjų medžiagų. Iš česnakų išskirtas menkiausios koncentracijos antibiotikas alicinas (1:250000) naikina bakterijas. Šių vaistingų augalų fitoncidai užmuša streptokokus, stafilokokus, šiltinės bakterijas, choleros vibrioną, tuberkuliozės lazdelę ir kitus ligas sukeliančius microbus, o cheminė sudėtis lemia įvairų jų panaudojimą.

Kelias minutes kramtomas ČSN užmuša burnos ertmėje esančias bakterijas. Daug kartų įkvėpti sutrinto svogūnėlio lakūs fitoncidai gydo gripą ir anginą. Klinikiniais stebėjimais įrodyta, kad česnako fitoncidai gydo ūmius kvėpavimo takų katarus, kokliušą, plaučių uždegimą ir pūlinius procesus, vykstančius plaučiuose, pūlinius ausų ir akių gleivinės uždegimus, kolitus ir bakterines dizenterijas. Šviežia tyrelė tepama ant marlės ir dedama ant pūlinės žaizdos ar blogai gyjančios opos. Tokia pat tyrelė vartojama ginekologijoje trichomoniniams kolpitams gydyti.

Panaudojus ČSN fitoncidus, 10-15 kartų sumažėja komplikacijų ištraukus nesveikus dantis.

Labai dažnai česnakais varomos vaikams spalinės: į tiesiąją žarną reikia įdėti šių tyrelės ar skiltelę, galima daryti klizmą minimų vaistinių augalų nuoviro, kuris verdamas iš 5-8 didokų skiltelių.

Farmacijos pramonė išleidžia keletą gydomųjų ČSN preparatų. Česnakų tinktūra ir alilsatas (svogūnėlių spiritinė ištrauka) daugiausiai vartojama nuo žarnyno atonijos, jame vykstantiems puvimo ir augimo procesams slopinti, nuo aterosklerozės ir hipertonijos. Sauso česnakų ekstrakto dedama į alocholį, kurios dažniausiai vartojamos nuo ūmių ir lėtinių kepenų bei tulžies pūslės uždegimų bei nuo lėtinių vidurių užkietėjimų.

Tiriamos ir antinavikinės ČSN savybės. Pastebėta, kad laboratorinius gyvūnėlius maitinant šviežiais česnakais stabdomas vėžio vystymasis. Japonų mokslininkai eksperimentais įrodė, jog organizmą imunizuoti nuo piktybinių auglių galima vėžio ląstelėmis, apdorotomis česnakų ekstraktu.

Farmakologijoje vartojami ir plačialapiai (meškiniai) ČSN, kuriuose gausu askorbininės rūgšties (vitamino C), Kaip vaistas augalas dažnai vartojamas nuo skorbuto ir aterosklerozės. Jis sustiprina žarnyno peristaltiką, žudo helmintus ir mikrobus, Plačialapiais česnakais gydomos pūlinės odos ir kitos ligos. Trichomoniniai kolpitai gydomi iš šių augalų pagamintu preparatu ursalu. Kaukazo liaudies medicinoje juo gydomos įvairios infekcinės žarnyno ligos. Dar senovės Romoje plačialapiai ČSN buvo laikomi geru maistu, valančiu skrandį ir kraują. Taip manyta ir viduramžiais. Kaip „kraują valantis” vaistas jie ir dabar vartojami įvairių šalių liaudies medicinoje, jais gydomos odos ligos ir krofuliozinės dedervinės.

Česnakais nemalonu gydytis dėl jų aštraus būdingo kvapo. Šiuolaikiniai selekcininkai pagalvojo ir apie tai. Japonijoje išvesta bekvapių ČSN rūšis. Bet medikai neskuba rekomenduoti, galimai baiminasi, jog šie vaistiniai augalai be savo kvapo neturės ir gydomųjų savybių.

Related posts