SENJORŲ DIENOS / KELININKAI / KŪRYBA
KELIŲ TIESIMO ISTORIJA NUO
IŠTAKŲ IKI DABARTIES
„TIKTAI KELIAI SUARTINS ŽMONES, IR PER KELIUS SUGRĮŽTA TOLUMA…“
(Pabaiga. Pradžia 2020 – 01 – 28) 
2020 – 06 – 21
Juozo Stepankevičiaus knygą leidimui paruošė portalo www.dirst.lt internetinio leidinio „Skvarbus žvilgsnis į būtį“ kūrybinės grupės narys JONAS PAULAUSKAS.
Įdomūs faktai apie Lietuvos kelius
Lietuvoje yra 21,3 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių iš kurių:
– 14626,9 km. (69 proc.) rajoniniai iš jų 8,1 tūkst. km. žvyrkelių);
– 4947,9 km. (23 proc.) krašto keliai;
– 1750,05 km. (8 proc.) magistraliniai.
Pagrindinės dangos, kuriomis padengti Valstybinės reikšmės Lietuvos keliai:
– 13 584 km. asfalto danga;
– 72 km. cementbetonio danga;
– 7 604 km. žvyro danga;
– 7 km. grindinys.
# Lietuvos keliai turi atlaikyti didžiulius „ugnies ir ledo“ išbandymus: keliasdešimt kartų per metus paviršinio sluoksnio dangos temperatūra svyruoja nuo +5 iki -5 laipsnių Celcijaus. Rekordinės temperatūros buvo užfiksuotos -42 ir +37. Tai reiškia, kad temperatūros svyravimų intervalas viršija 70 laipsnių Celcijaus.
# Vienas 40 tonų sunkvežimis padaro keliams tokią pačią žalą, kaip 700-1000 lengvųjų automobilių.
# Lietuvos keliuose yra 168 948 vienetai įvairių kelio ženklų, kurie sudaro 91 517 m² plotą.
# Lietuvos keliuose yra 1497 tiltai ir viadukai, kurių ilgis 51677 m. Vidutinis kiekvieno ilgis apie 35 m.
# Labiausiai apkrautas yra Kauno miesto šiaurinis aplinkkelis, kelyje Vilnius-Klaipėda. Eismo intensyvumas šiame kelio ruože vasarą piko metu siekia net iki 55 tūkst. automobilių per parą.
# Nuo žvyrkelių kasmet „nudulka“ apie 2 cm. dangos, o tai reiškia, kad per metus keliai netenka iki 1 mln. 700 tūkst. tonų žvyro, kurį reikia atstatyti.
# Lietuvoje per metus paklojama apie 400 kg asfalto, tenkančio vienam šalies gyventojui, o Prancūzijoje, kur dauguma kelių asfaltuoti, vienam šalies gyventojui tenka virš tonos asfalto, t.y. 3 kartus daugiau nei Lietuvoje.
# Kelių sektoriuje dirba 7-9 tūkst. žmonių – tai daugiau kaip pusė Kazlų Rūdos savivaldybės.
# Lietuvos keliuose galima rasti 348 poilsiui ir automobilių stovėjimui skirtų aikštelių, kurios išdėstytos maždaug kas 61 km.
Ilgiausia eismo spūstis istorijoje
Ilgiausia eismo spūstis keliuose užfiksuota greitkelyje Pekine, Kinijoje. Greitkelyje kuris jungia sostinę Pekiną ir Vidinę Mongoliją susidarė beveik 100 kilometrų (60 mylių) spūstys, kurios truko net 11 dienų. Kamštis susidarė dėl sunkvežimių antplūdžio ir dėl vykdomų kelio darbų. Tuo tarpu kai vieni automobilių vairuotojai pasirinko aplinkinius kelius ir apylankas, kiti buvo įvilioti įį spąstus kuriuose teko prabūti iki 5 dienų. Miegoti automobiliuose ir ilsėtis prie vairo. Vieni žaidė kortomis ir kalbėjosi, stengdamiesi užmušti laiką, tuo metu kai 400 policininkų prižiūrėjo tvarką. Taip pat buvo daug vietos prekeivių kurie siūlė savo įvairias prekes be galo užkeltomis kainomis.
Grojantys keliai Japonijoje
Japonijoje yra „grojančių“ kelių, kuriais važiuojant galima mėgautis įvairiomis melodijomis. Garsinis efektas pasiekiamas nedidelių įdubų dėka, kurios dėl tam tikro išdėstymo leidžia išgauti skirtingas natas. Be kita ko jie įrenginėjami ir eismo saugumo sumetimais: norint pasimėgauti kelio „atliekama“ muzika, būtina važiuoti ne didesniu nei 45 km/h greičiu.
Įdomūs faktai apie autobusus
1) Žodis „bus“ yra kilęs iš žodžio „omnibus“, o „omnibus“terminas kilo nuo žmogaus pavardės Omnes, kuris net nebuvo susijęs su autobusais. Omnes buvo skrybėlininkas, kurio parduotuvė buvo įskūrusi prie vienos pirmųjų autobusų stočių Pracūzijoje. Nežinoma proga Omnes sukūrė didžiulę autobuso formos skrybėlę, kuri jį ir išgarsino, bei jo vardą pradėjotaikyti omnibus terminui.
2) Geltonos spalvos mokykliniai autobusai Jungtinėse Amerikos valstijose pasirodė 1939 metais. Toks delsimas buvo dėl Jungtinių Amerikos valstijų dalyvavimo Antrajame Pasauliniame kare. Valdžia buvo perneyg užsėmusi kariniais reikalais, tad neturėjo laiko rinkti standartinę spalvą, tad neplanuotai pasirinko geltoną.
3) Seniausias nepakitęs autobuso maršrutas yra Londone. Jis driekiasi nuo Hamsted’o rajono iki Pimilic’o rajono ir veikia net nuo 1910 metų.
4) Didžiausią autobusą galite rasti Kinijoje – jis turi tris sujungtas sekcijas, 5 duris ir gali vežti net 300 žmonių.
5) Didžiojoje Britanijoje iš visų kelionių autobusu, kurių galima suskaičiuoti net 5 milijonus, 1 milijonas iš jų yra kelionės į arba iš darbo.
6) Autobusas išskiria 5 procentus anglies dvideginio vienam keleiviui, kai automobilis išskiria 65 procentus anglies dvideginio vienam keleiviui. Verta susimastyti.
Įdomūs faktai apie automobilius
1) Pirmasis „Ford“ automobilis kainavo 265 dolerius.
2) Pirmoji vieta, kur buvo įsigytas draudimo polisas automobiliui – tai JAV Masačiusetso valstija, Vestfildo miestas.
3) Intensyviausias automobilių eismas – Liuksemburge. Čia tūkstančiui žmonių tenka 570 automobilių.
4) Ilgiausia automobilių spūstis Europoje buvo fiksuota tarp Paryžiaus ir Leono 1980-aisiais. Jos ilgis – apie 200 km.
5) Trumpiausias laikas, per kurį pavyko išimti automobilio variklį ir pakeisti jį kitu, sudaro 42 sekundės. Rekordas fiksuotas 1985-ųjų lapkričio 21-ąją, remontuojant „Ford Escort“ automobilį.
6) Iš pradžių automobilis GAZ M-20 turėjo vadintis ne „Pobeda“ (Pergalė), o „Rodina“ (Tėvynė). Pavadinimas pakeistas po ironiško Stalino klausimo: „Ir kiek gi pas mus kainuos „Tėvynė“?
7) „Formulės 1“ „Ferrari“ komanda unikali tuo, jog ji kuria ir važiuokles, ir variklius kiekvienam iš savų automobilių.
8) „Ferrari“ kasdien pagamina ne daugiau kaip keturiolika automobilių per dieną.
9) „Ford GT40“ modelio automobilių buvo pagaminta vos 107, iš kurių tik septyni važinėjo įprastais keliais.
10) Pirmosios automobilių lenktynės JAV įvyko Čikagoje 1895-aisiais. Trasa driekėsi nuo Čikagos iki Evansono. Lenktynes laimėjo D. Frankas Darje.
11) Šiuo metu pasaulyje yra naudojama apie vienas milijardas automobilių.
12) Kiekvieną dieną yra pagaminama apie 165000 automobilius.
13) Pasiekti Mėnulį automobiliu prireiktų mažiau nei šešių mėnesių važiuojant 100km/h greičiu.
14) Į Smart markės automobilį gali susigrūsti 19 merginų.
15) Kiekvienas automobilis susideda iš 30000 vienetų atskirų detalių.
16) 92% naujų automobilių parduodamų Brazilijoje naudoja etanolį kaip kurą, kuris pagamintas iš cukranendrių.
17) 75% pagamintų Rolls Royce markės automobilių vis dar naudojami iki šiandien.
18) Pirmoji automobilių avarija įvyko 1891 metais, Ohajuje.
19) Kruizo kontrolės išradėjas buvo aklas.
20) Didžiausia automobilio rida pasaulyje buvo 2,850,000 mylių.
21) Volvo sugalvojo trijų tvirtinimo taškų saugos diržus, ir paliko patentą pasiekiamą kitiems gamintojams vardan saugumo. Kas 6 minutes pasaulyje išsaugojama po vieną gyvybę.
22) Automobilio valytuvus išrado moteris
23) Didžiausia bauda skirta už greičio viršijimą skirta Šveicarijoje – 1,000,000 dolerių.
24) Automobilių pastovaus greičio matavimo sistemą – autopilotą – 1948 metais sukūrė aklas išradėjas ir mechanikas inžinierius Ralph Teetor. Jam ši idėja kilo iš susierzinimo, kai jo advokatas vairuodamas ir tuo pat metu šnekėdamas imdavo tai didinti greitį tai vėl mažinti. Pirmas automobilis, kuriame buvo panaudota pastovaus greičio matavimo sistema, buvo 1958 metų Chrysler korporacijos prabangusis Imperial, jis imtas vadinti „auto-pilotu“. Paprastai autopiloto įranga į mašinas būna įmontuojamos gamyklose, tačiau yra mėgėjų mechanikų, kurie be specialios autoserviso įrangos patys įmontuoja pastovaus greičio matavimo sistemą.
25) Jeigu žiemos rytais jus vargina apšalę langai, pamėginkite mašiną statyti priekiniu stiklu į rytus. Ryte saulė kildama turėtų padėti langams greičiau atitirpti.
26) Naujo automobilio kvapas… Seniau tai buvo odinio salono kvapas, dabar odos tik maža dalis. Didžiąją dalį naujo automobilio kvapo sudaro keletas cheminių junginių, vieni iš jų – lakieji organiniai junginiai (VOC – volatile organic compounds), kurie ir skleidžia tą kvapą.
27) Teoriškai, jeigu be sustojimo maždaug šešis mėnesius važiuotumėte 90 km/h greičiu – pasiektumėte mėnulį.
28) JAV valstijoje Jutoje paukščiai keliuose turi eismo dalyvio teisę.
29) Trečiame dešimtmetyje, kai tik turtingieji galėjo sau leisti įsigyti automobilį, Adolfas Hitleris, norėjo, kad visi turėtų po automobilį. Inžinierius Ferdinandas Porsche suprojektavo Beetle dviejų durų, keturvietį automobiliuką. Šio automobilio eskizą nupiešė Adolfas Hitleris, jis piešė kaip įsivaizdavo „žmonių automobilį“.
30) Oficialiai pirmuoju laikomas automobilio numeris, išduotas Miunchene 1899-ųjų balandžio 14-ąją. Tačiau esama informacijos, kad pirmasis automobilio numeris išduotas 1893-iųjų spalio 10-ąją Paryžiuje.
31) 1901-aisiais pirmasis automobilio numeris įregistruotas Niujorke, o 1903-iaisiais – Londone. Automobilių eros pradžioje JAV vairuotojai negaudavo pagamintų numerių – tik būdavo įregistruojamas jų automobilis. Numerį iš plieno gabalo automobilių savininkai privalėdavo pasigaminti patys.
32) Pirmasis „vardinis numeris“ išduotas 1901-aisiais. Jį užsisakė vienas garsus vokietis kaip dovaną savo žmonai. Ant numerio buvo užrašas „IA 1“, kur IA – žmonos inicialai, o vienetas reiškė tai, kad žmona – pirmoji ir vienintelė vyriškio meilė. Įdomu ir tai, kad pirmasis carinėje Rusijoje automobilio numeris buvo išduotas Rygoje 1904-aisiais.
33) Pirmieji standartiniai numeriai Sovietų sąjungoje pasirodė 1931-aisiais. Numeriai buvo išduodami tik automobiliams ir motociklams, traktoriai numerių sulaukė tik 1958-aisiais.
34) Lietuvoje pirmieji numeriai pasirodė 1932-aisiais. Juose būdavo įrašoma raidė, žyminti apskritį, ir skaitmenys. Ženklai būdavo rašomi juodomis raidėmis ant baltos lentelės. 1946-aisiais Lietuvoje pasirodė nauja numerių serija. Numerių lentelės buvo geltonos, raidės, rašomos kirilica ir skaičiai – juodi. 1958-aisiais automobilių numerių lentelių fonas buvo juodas, tekstas jose buvo rašomas baltomis raidėmis. Numerį sudarė keturi skaičiai ir trys raidės. Raidės žymėjo šalį (ЛИ- LI), vėliau, pritrūkus numerių, pradėtos naudoti ir dar dvi raidžių kombinacijos ЛЛ (LL) ir ЛК (LK). 1992-aisiais pasirodė lietuviški numeriai, kuriuos sudarė trys raidės ir trys skaičiai. Vidurinė raidė žymėjo apskrities, kurioje įregistruotas automobilis, pirmąją raidę. 2004-aisiais įdiegti dabartiniai numeriai, kur apskritis, kurioje transporto priemonė įregistruota, jau nebežymima.
35) Brangiausi pasaulyje automobilių numeriai: 2008 m. Jungtiniai Arabų Emyratai, numeris „1“, kainavęs 52,2 mln. drachmų (apie 14,2 mln. dolerių). 2009 m. Didžioji Britanija, numeris „1D“, kainavęs 513 tūkst. dolerių. 2006 m. Didžioji Britanija, numeris „M1“, kainavęs 500 tūkst. dolerių.
10 populiariausių visų laikų automobilių:
1. Afrikos antilopės „ChevroletImpala“ vardu pavadintas modelis jau 1965 m. tapo populiariausiu JAV automobiliu, nepaisant fakto, kad tuomet tai buvo brangiausias „Chevrolet“ modelis. Lyginant dabartinį modelį su pirmtakais, jo formos pasikeitė dramatiškai. Pardavimai per visą „Impala“ istoriją siekia 14 mln. vnt.
2. „Volkswagen Passat“ – vidutinės klasės pažiba, tarnaujantis tiek šeimos, tiek ir vadybininkų poreikiams. Šis modelis šiemet švenčia 40 metų jubiliejų. Per šį laiką nuo konvejerių nuriedėjo 15 mln. „Passat“ automobilių. Šis skaičius neturėtų stebinti atsižvelgiant į tai, kad „Volkswagen“ su šiuo modeliu visada taikė į erdvaus ir patikimo automobilio ieškančius pirkėjus.
3.„Ford Model T“ – tai tarsi paminklas automobilių pramonės revoliucijai, kurią iniciavo Henris Fordas su „Model T“. Šis modelis buvo gaminamas nuo 1908 m., kai tapo inžinerijos stebuklu ir pirmuoju įperkamu masiniu automobiliu, iki 1927 m. Per šį laikotarpį gamintojams pavyko parduoti tiek automobilių, kad „Model T“ vis dar yra aštuntoje perkamiausių visų laikų automobilių sąraše.
4. „Honda Accord“ geriausiai žinomas kaip vidutinės klasės, šeimų mylimas automobilis. Jis gaminamas nuo 1976 m. Nors šių dienų vairuotojai „Accord“ geriausiai žino kaip sedaną ir universalą, kažkada jis buvo gaminamas ir kaip hečbekas. 1982 m. „Honda“ kompanija pradėjo gamybą JAV ir būtent „Accord“ tapo pirmuoju valstijose gaminamu šios markės modeliu. Per visą istoriją buvo pagaminta 17 mln. „Accord“, šiuo metu parduodamas devintos kartos modelis.
5. Dar vienas „Honda“ bestseleris. Kaip ir „Accord“, „Civic“ jau turi devintos kartos atstovą. Jo gamyba prasidėjo 1972 m., kai gamintojai su juo taikėsi į mažas šeimas. „Civic“ ir „Accord“ sudaro „Honda“ duetą šiame dešimtuke, bendros abiejų automobilių pardavimų apimtys – net 35 mln. vnt.
6. „Ford Escort“ buvo gaminamas 1968-2000 m. Per šį laikotarpį pirkėjams buvo siūlomas 5 arba 3 durų hečbekas, 5 arba 3 durų universalas, kabrioletas ir komercinis modelis. Tokia įvairovė leido „Escort“ mėgautis populiarumu – pardavimai pasiekė 20 mln. vnt. ribą.
7. Originalusis „vabalas“ buvo ilgiausiai ir gausiausiai pagal tą pačią dizaino platformą gaminamas modelis istorijoje. Adolfo Hitlerio užgaida sukurti visiems prieinamą automobilį realybe tapo 1938 m. Originalusis „Beetle“ baigtas gaminti Meksikoje tik 2003 m., kai finaliniu akordu tapo specialus „Última Edición“ modelis. Dabar „Volkswagen“ skaičiuoja, kad šio modelio tiražas jau pasiekė 23 mln. vnt. Volkswagen Beetle Última Edición (2003 m).
8. Dar vienas „Volkswagen“ atstovas šiame dešimtuke – trečioje vietoje įsitaisęs „Golf“. Nuo 1974 m. gaminamas modelis yra vienas populiariausių automobilių per visą istoriją. Neseniai pasirodęs septintos kartos atstovas jau spėjo nuskinti svarbiausių konkursų laurus, tad „Golf“ sėkmės istorija toliau tęsiasi.
9. „Ford F150“ yra populiariausias iš visų „Ford“ F-serijos pikapų. Jo gamyba prasidėjo dar 1948 m. ir nuo tada pardavimai pasiekė 34 mln. vnt. Nors Europos keliuose jis matomas retai, tačiau JAV rinkoje – tai tikras fenomenas. Iš perkamiausių automobilių lyderio sosto jis neišverčiamas jau 24 metus. Šiuo metu pirkėjams siūlomas jau dvyliktos kartos modelis. Kaip ir „Volkswagen“, „Ford“ šiame dešimtuke turi 3 atstovus.
10. Vienintelis „Toyota“ modelis dešimtuke, tačiau tai yra tvirtas lyderis. „Corolla“ yra geriausiai parduodamas visų laikų automobilis. Europoje anksčiau jis turėjo daugiau versijų, o dabar yra parduodamas tik kaip sedanas. „Corolla“ artėja prie 40 mln. vnt. ribos ir nepanašu, kad ruošiasi sustoti. Praktiškumas ir patikimumas jau penkis dešimtmečius šiam modeliui išsilaikyti populiariausiųjų viršūnėje.
Viešasis transportas
# Kodėl Budapešte troleibusų numeriai prasideda 70-uoju?
Troleibusai Budapešte pasirodė 1949-aisiais. Pirmajam troleibusui suteiktas 70-asis numeris, kadangi tais metais Stalinui sukako 70 metų. Ir šiuo metu troleibusų, kurių numerio skaičius būtų mažesnis nei septyniasdešimt, nėra.
# Kodėl kai kurių Maskvos metro stotelių pavadinimai skelbiami moterišku, o kitų – vyrišku balsu?
Jei Maskvos metro važiuosite centro link, stotelių pavadinimai bus skelbiami vyrišku balsu, jei iš centro – moterišku. Jei važiuosite žiedine linija, vyrišką balsą išgirsite važiuodami pagal laikrodžio rodyklę, moterišką – prieš laikrodžio rodyklę. Tokia sistema įdiegta, kad metro būtų lengviau orientuotis akliems keleiviams.
# Koks ilgiausias pasaulyje troleibusų maršrutas ir kur jis driekiasi?
Ilgiausias pasaulyje troleibusų maršrutas jungia du Krymo miestus – Simferopolį ir Jaltą. Jo ilgis – 86 kilometrai.
# Kur važinėja autobusas Nr. 0?
Iki 2002-ųjų Rusijos sostinėje Maskvoje galiojo taisyklė: kuomet buvo remontuojamos troleibusų ar tramvajaus trasos, jomis važinėjo nulinio maršruto autobusas. 1995 m. pradėta remontuoti linija ties stotele „Taikos prospektas“. Tačiau vėliau ji buvo uždaryta visiems laikams. Bet laikinasis autobusas Nr. 0 maršrutu Rygos stotis – metro stotis „Belorusskaja“ važinėja iki šiol.
Lietuvos kelių plėtros įvertinimas
Lietuvos keliai visais laikais buvo vienu skoningiausiu krašto įvaizdžiu. Neabejoju, kad sumaniai panaudojus sukauptą potencialą, sparčiai diegiant naujausias technologijas, galėsime jais dar labiau didžiuotis (Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas).
Keliai – tai ta arterija, be kurios negali funkcionuoti ekonomikos širdis. Lietuvos kelininkų dėka tie tvinksniai – ilgaamžiai ir be sutrikimų (Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas).
Keliai – tai ta ašis, kuri reguliuoja visą susisiekimo sistemą. Kaip inžinierius ir gamybininkas, galiu drąsiai teigti: dėl šios ūkio šakos Lietuvai ir, esu įsitikinęs, nebus gėda (Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas).
Lietuvos kelininkai, žengdami koja kojon su laiko poreikiais, įneša svarbų indėlį į bendrą Šiaurės ir Baltijos šalių infrastruktūrą. Manau, kad istorinės tradicijos, šiuolaikiniai projektai, darbų kokybė, jų sparta leis ir toliau siekti svarių rezultatų (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis).
Pagrįstai didžiuojamės savo garbinga ir turtinga istorija. Toliau sieksime, kad mūsų šalies keliai taptų moderniais tarptautiniais transporto koridoriais, kad būtų patogūs, greiti ir kartu atitinkantys saugaus eismo, saugios aplinkos reikalavimus (Lietuvos Automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas).
Mano atminty labai ilgam išliks XXV-ji Baltijos šalių kelininkų konferencija, kuri buvo puikiai organizuota Vilniuje. Bendraudamas su Lietuvos specialistais, pamatęs jūsų valstybės keliuose atliktus ir atliekamus darbus, darau išvadą, kad šitos šalies kelių ūkio specialistai aukščiausius nūdienos keliamus reikalavimus (Tarptautinės kelininkų federacijos (IRF) generalinis sekretorius Vimas Vesterhuisas).
Lietuvos keliai nuosekliai ir sėkmingai į bendras Europos transporto struktūras. Kad Lietuvos kelininkai imlūs naujovėms, moderniems projektams, kad iš jų gali ir toliau laukti originalių projektų, drąsių techninių sprendimų, įsitikinau ir per 25-ąją Baltijos šalių kelininkų konferenciją Vilniuje (Pasaulinės kelininkų asociacijos (PIARC) prezidentas Olivje Mišo).
Savo keliais, jų priežiūra Jūs tikrai galite didžiuotis. Mane bene labiausiai džiugina tai, kad su Lietuva labai greitai radome bendrą kalbą, realizuodami ISPA projektus, kad Jūsų šalies specialistai yra profesionalūs, lankstūs, greitai suvokiantys ir perimantys naujausius kelių infrastruktūros poreikius (Europos Sąjungos Europos komisijos atstovas Lietuvoje Maiklas Grehemas).
Lietuvos kelininkai sektinomis tradicijomis, savo darbų kokybe visuomet buvo tarp pirmaujančiųjų. Asociacijos, šiandien vienijančios 26 įmones, vardu norėčiau patikinti: stengsimės dirbti taip, kad ir po 85 metų naujosios kartos minėtų mus geru žodžiu (Asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentas Rimvydas Gradauskas).

VETERANŲ KLUBO „KELININKAS“ DAINA
| PER LIETUVĄ
|
|
|
Mus guos, mus guos keliai mielieji O jums jauniems keliaut, keliaut Ir pakelės beržai žalieji Sugrįžtančių vis lauks ir lauks
Priedainis Keleliai tolimi, keleliai artimi Per Lietuvą, per Lietuvą Jų muzika tranki, jų muzika švelni Juos tokius ir mylime
Vis laiko dulkės guls po kojom Mašinų šėlsmas toks skubus Sugrįžtam, vėlei išvažiuojam Taip buvo ir kitaip nebus
Priedainis Keleliai tolimi, keleliai artimi Per Lietuvą, per Lietuvą Jų muzika tranki, jų muzika švelni Juos tokius ir mylime |
Ak tie keliai, mieli keliai Per Lietuvą keliauti šauks O tėviškės beržai žalieji Kaip motina prie vartų lauks
Priedainis Keleliai tolimi, keleliai artimi Per Lietuvą, per Lietuvą Jų muzika tranki, jų muzika švelni Juos tokius ir mylime
Keliai, keliai – mūsų svajonė Ir mūsų ilgesio daina Tiktai keliai suartins žmones Tik per kelius sugrįžta toluma!
Priedainis Keleliai tolimi, keleliai artimi Per Lietuvą, per Lietuvą Jie visados arti, dienų vis apsupty Juos visada mylėsime (2 k.)
|


Rengiant medžiagą, naudotasi šia literatūra:
1. Dr.Linas Vidugiris. Kelininkai, susiję su Lietuva. V.2016.
2. G. Paliulis, D.Andziulis. Žvilgsnis į Lietuvos kelių istoriją. V.2013.
3. K. Skerys. Kelio istorija. Lietuvos keliai. V.2003/2.
4. Gr. Mykolas Paliulis, Donaldas Andziulis, Juozas Kondrotas. Lietuvos kelių muziejus. V. 2015.
5. Dr. Tomas Čelkis. Kaip klostėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių struktūra. Lietuvos keliai. V.2016/2.
6. St. Rudalevičiūtė. Pasaulio atsiradimas. Žurnalas „Savaitė“, Nr. 48. 2017.10.26.
7. K. Flintas „Žemės istorija“. 1978 m. leidykla „Progresas“.
8. V. Pranaitis „Inžinerinė geologija“. 1979 m. leidykla „Mokslas“.
9. K. Bruzgelevičius. „Ratas ant ašies braškėdamas sukasi sunkiai…“.
10. M. Aušra. Keliai ir tiltai Nr. 6, 2011-12-04.
11. Kelių muziejaus kūrėjo ir buvusio jo vadovo Juozo Stepankevičiaus žodiniai pasakojimai ir rašytiniai prisiminimai, pamąstymai, jo pateikta vaizdinė medžiaga.
12. WWW.Wikipedia.lt. WWW.Lietuvoskeliai.lt. WWW.Autobanas.lt.
13. Brošiūra „Kelių tiesimas, taisymas“, 1936 m. Kaunas KAM-ja
Teksto autoriai:
Juozas Stepankevičius – buvęs Kelių statybos valdybos Nr.6 ir valstybinės įmonės „Automagistralė“ direktorius, Kelių muziejaus įkūrėjas ir puoselėtojas,pirmasis jo vadovas, nusipelnęs Lietuvos kelių inžinierius.
Jonas Paulauskas – akcinės bendrovės„Kelių priežiūra“ Automagistralės padalinio žinybinio Kelių muziejaus kuratorius (nebedirba, jau išėjęs į pensiją – portalas www.dirst.lt).

(Pabaiga)




