BŪTIS: KŪRYBA
ROMUALDO ČERNECKIO
91
EPIZODAI V
ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt 
2020 – 12 – 15
Dar kartą Dūkšte
Lyg per rūškaną praeities rūkaną retsykiais atmintį padirgina ir kiti vaikystės laikotarpio Dūkšte epizodai.
##
Štai žiema. Speigas jau siekia – 38⁰ C. Temsta. Pūga. Pusto. Nuo šalčio pokši sniego pusnyse paskendusios medinės tvoros. Aplinkui švilpauja žvarbus vėjas, tas įžūlus chuliganas, nesėkmingai bebandąs pro šiltus drabužius prasiskverbti iki nuogo mažylių kūno vietų, o aš su klasioku Anatolijumi Kovalenka įšilę, pokštaudami klampojame per pusnynus tik abiems žinoma kryptimi. Per gilų sniegą braunamės pažįstama, bet apniukusia vietove link ant kalno didingai stūksančios tuometinės Dūkšto vidurinės mokyklos. Tuo tarpu netoliese nudunda prekinis traukinys…
Mums, tada ten gyvenusiems pokario vaikams, tai buvo įprastas epizodas. Nūnai gi jaunesnių kartų atstovai, kuriuos siaubas ima, kai oro temperatūra pasiekia, pavyzdžiui, – 18⁰ C neretai tai priima kaip išgalvotą pasaką, kaip senių susikurtą fantaziją.
Nepakartojamas minties vaizdinys apie vaikystės realiją!..
Štai vasara. Pilnas kiemas gausiai susirinkusių vaikų šurmulio. Žaidžiame, išdykaujame. Antai, tolėliau atsistoję, su pagaliais bandome numušti ant plytos padėtą tuščiq skardinę. Arba akmenuku stengiamės pataikyti į kapeikos briauną ir šitaip ją apversti.
Ir kaip džiaugdavomės, kai pavykdavo tai padaryti!.. Vaikystė!..Vaikystė!.. Nuostabus laikmetis!.. 
