I. KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ
8
DIRST: FANTASTINIS ROMANAS
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2022 – 01 – 04
##
Nūnai mūsų kūrybinė grupė pradeda publikuoti autoriaus „Strėlė“ (tai jo slapyvardis) fantastinį romaną „Apsivalymas“. Šis kūrėjas tinklalapio www.dirst.lt bičiuliams žinomas, kadangi jis anksčiau jau reiškėsi portalo leidinio „Skvarbus žvilgsnis į būtį“ puslapiuose ir puikiai žino, beje, kokius esame iškėlę reikalavimus vieša tribūna besinaudojantiems asmenims. Tai svarbu!
Pasidomėjus „Strėlė“ akcentavo, jog tai jo kūrinys. Sėkmės autoriui!
Portalo www.dirst.lt leidinio „Skvarbus žvilgsnis į būtį“ kūrybinės grupės vadovas ROMUALDAS ČERNECKIS
##
ROMANAS „APSIVALYMAS“ 1 DALIS
1 .ŠVIESIOJE PLANETOJE – TAMSOS JUODUMA
Prieš 500 tūkstantmečių.
Apie Sirijaus žvaigždę sukasi planeta Hurgaja. Joje niekada nebuvo visiškos tamsos, nes Sirijus – dviguba žvaigždė, tad Hurgajos danguje šviečia dvi „saulutės“.
Tačiau tuometį gyvenimą Hurgajoje būtų galima prilyginti tamsai…
Maža mergaitė Lariada augo prieglaudoje. Būtent taip Hurgają valdžiusieji ragatai vadino uždaras įstaigas, kuriose jie „pagal atvaizdį savąjį“ auklėdavo iš tėvų atimtus vaikučius.
Hurgajos planetoje šeimininkavę ragatai nuolat didindavo tokių prieglaudų skaičių. Tai buvo jų „socialinis prioritetas“.
„Tėvai kelia pavojų vaikams, nes laiko juos savo nuosavybe“ – skelbdavo ragatų ideologai.
O tai reiškia, jog vaikus reikia izoliuoti nuo „gamtinių išteklių“ (taip apibūdindavo ragatai), nes vaikai esą priklauso visai visuomenei.
„Visos visuomenės“, „viskas visiems“, „visi lygūs“…Tokie šūkiai Hurgajoje puikavosi ant kiekvieno rausvosios kriaušės (medis, panašus į Žemės palmę) kamieno, ant kiekvieno stulpo ar sienos.
Ir kiekvienas, gyvendavęs kitų sąskaita, dangstydavosi vis tuo pačiu šūkiu – „jgi aš turiu teisę!“
Larai tebuvo vos šešeri, kai jį per savo vaikišką naivumą prasitarė kaimynui, kad „nori valgyti“.
Ji tada visą dieną šokinėjo basa per balas, ir išties išalko.
Tas kaimynas niekur nedirbo, gyveno iš pašalpų. Hurgajoje tai buvo įprasta. Juk darbas, anot planetoje šeimininkavusių ragatų, tebuvo tik teisė, tačiau, ginkdie, ne pareiga.
Apie trečdalis Hurgajos gyventojų gyveno iš pašalpų, niekino bet kokį darbą, ir jei kas – kaipmat imdavo mojuoti savo „teisėmis“.
Tas kaimynas ir pranešė į „priežiūros tarnybą“, esą „laksto basa ir alkana mergaitė“.
Netrukus atskubėjo tos tarnybos atstovai.
Užlaužę mažytei Larai rankytes, jie išvilko klykiančią mergaitę iš namų, ir nugabeno į prieglaudą.
Lariada daugiau niekada nematė savo tėvų, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, greit mirė iš apmaudo.
(B. d.)
