I. KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ
33
FANTASTINIS ROMANAS
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2022 – 02 – 05
„APSIVALYMAS“ 25 DALIS
TELEPORTACIJOS ŠUOLIO METU
Sąmonė dingo kartu su prisiminimų vaizdais.
Netikėtai Lariada išvydo Zuki.
„Zuki, tu čia? Kaip? Iš kur? Kaip smagu, Zuki!“
„Aš gi tau sakiau, Lara, kad nepaliksiu tavęs, kad skrisiu drauge,“- nuaidėjo skambus balsas merginos, ką tik tapusios Pirmtakų Princese.
„Sakei? Neprisimenu…O tai kaip mūsų Planeta, kas liko prie vairo?“- su nuostaba pasiteiravo Lariada.
„Oi, aš nepagalvojau…“ – tyliai pratarė Zuki, ir ėmė tolti, pavirsdama žvaigždute.
„Zuki, Zuki, Zuki!!!“
„Ko vėl klyki? Vėl nori, kad grandine prirakinčiau!?“ – išgirdo Lariada šiurkštų balsą, keldavusį jai siaubą tolimoje vaikystėje.
Prikimęs balsas tęsė:
„Aš irgi nusprendžiau skristi su tavim į Andromedą!“ – riaumojo ragatų prieglaudos prižiūrėtojas, kadaise dažnai rakindavęs mažąją Larą grandine.
Baisus buvo šis prižiūrėtojas, visi vaikai bijodavo jo.
Ir štai dabar šis pabaisa nežinia iš kur atsirado hipererdvėlaivyje. Vienoje rankoje rimbas, kitoje – grandinė.
Lariada suskubo stverti lazpistą. „Na pagaliau aš tave radau, ragatų budeli, na pagaliau galas tau!“
Bet…Kas tai? Kur lazpistas? Kišenėje ji aptiko tik kažkokį surudijusį atsuktuvą, kuris neatstos net mažosios ieties…Kur lazpistas?
„Laikykis, manoji mergaite!“
Lariada išgirdo savo artimos draugės ir mokytojos balsą, visada įkvėpdavusį ją.
„Laikykis, Lariada!“
Lazpisto paleistas žaibas nutrenkė ragatą. Šis pargriuvo, valandėlę patrūkčiojo, ir išsitiesė tarsi pastipęs šuva.
„Amaza! Brangioji mano, mylimoji! Iš kur tu čia?“
„Mirusieji išaiškino, jog mirtis – butaforija. Ir aš nutariau prisikelti, ir skristi su tavimi!“
Staiga Lariada pabudo. Pasigirdo signalas, bylojęs, jog teleportacijos šuolis, nubloškęs hipererdvėlaivį dešimčia tūkstančių šviesmečių, baigėsi.
Lariada vėl pasijuto itin vieniša.
(B.d.)
