I. KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ
56
FANTASTINĖ APYSAKA
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2022 – 04 – 07
„GNIUŽDYMAS“ I DALIS
PROLOGAS
Ala žiūrėjo į tolstantį Žemės rutulį. Žiūrėjo abejingu žvilgsniu. Taip, kaip daugelis iš jūsų stebi pakelės medžius pro važiuojančio automobilio arba traukinio langą. Abejingai ir be emocijų.
„Tai ne mano. Ne man šitie vaizdai…“
Prieš penkerius metus, 2007-siais, ji taip pat žiūrėjo pro neįprasto skraidančio aparato, kuriame tada netikėtai atsidūrė, iliuminatorių. Tada dėl visko buvo kaltas jos smalsumas bei lengvabūdiškumas.
Tačiau tada ji stačiai gręžė žvilgsniu tą tolstantį Žemės rutulį. Ir vis kartojo – „Aš grįšiu, aš tik laikinai palieku tave, rutuly mano mėlynasai!“
Nuo tų dienų praėjo penkeri metai.
Ir štai 26-erių metų Ala vėl tolsta nuo Žemės. Tačiau dabar tai juodasis rutulys. Ala niekada, nė už ką nenorėtų ten vėl sugrįžti.
Praėjo penkeri metai? Tik penkeri?
Alai atrodė, kad devynis pragaro ratus ji suko visą amžinybę. Gal 50 metų praėjo, bet tik jau ne penkeri…
Bet faktai – veržlusis bei kaprizingas veiksnys.
Jos profesija – medicinos sesuo. Kuo ji bus ten, kur dabar skrenda? Kuo, kuo, kuo?
Dvi merginos, priėjusios prie sėdėjusios šalia iliuminatoriaus Alos, tarsi perskaitė jos mintis.
„Pas mus labai gerai išsivysčiusi bei plati medicina, tau bus įdomu dirbti pas mus…“- pratarė viena iš „nežemiškų būtybių“ gryna rusų kalba.
Po to merginos švelniai paėmė Alą už rankų, nuvedė bei paguldė į patalą, taip pat davė paragauti labai skanaus, neįprasto vyno.
„Netrukus aš užmigsiu“ – žinojo Ala.
Juk visa tai su ja jau vyko prieš penkerius metus. Tačiau dabar ji palieka ne mėlynąją planetą, o baisųjį juodulį.
(B.d.)
