I. KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ
75
FANTASTINĖ APYSAKA
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2022-05-07
GNIUŽDYMAS XX DALIS
JUMS NUOBODU GYVENTI?
Ala gyveno viena ir santaupų turėjo, tad užteko ir kelionei, ir nakvynei sostinės viešbutyje. „Jei būčiau ištekėjusi, tai tik vyrui bei vaikams galėčiau pasakoti apie Pirmtakų planetą. Ir ne faktas, kad patikėtų,“ – kartais pagalvodavo.
Ją labai šiltai pasitiko vidutinio amžiaus vyriškis, prisistatęs kaip vieno skyriaus redaktoriaus pavaduotojas.
Alą ir vėl atidžiai išklausė nepertraukinėdami. Tas vyriškis ir du jo kolegos. Kad nieko nepamirštų, Ala kartais žvilgteldavo į savo užrašus, o kabineto šeimininko kolegos kažką vis užrašydavo savo kompiuteriuose.
Paskui Alai teko atsakyti į kelis klausimus. Ji šnekėjo lengvai bei nuosekliai. Juk merginai tereikėjo prisiminti, o ne išgalvoti.
Viskas išsisprendė greitai ir netikėtai. Redaktoriaus pavaduotojas paėmė telefoną, surinko kažkokį numerį ir ėmė kalbėti anglų kalba.
Ala truputį mokėjo angliškai. Mokyklos kurso lygiu. Tačiau kabineto šeimininko greitakalbės ji ne itin suprato. Mergina pamanė, jog jis perpasakojo pašnekovui tai, ką išgirdo. Po to vyriškis ilgokai tylėjo, klausydamasis pašnekovo.
Galiausiai padėjo telefoną ant stalo, ir reikšmingai pratarė:
„Matote, pas jus viskas labai žemiška: ir ateiviai kažkokie žemiški, ir tas skraidantis aparatas nevykusiai apgalvotas. Nepakanka jums fantazijos, trūksta intrigos. O juk žiūrovui jos reikia! Reptiloidų visokių, lygiagrečių erdvių… Jūs blogai sukūrėte! Kam jums visa tai? Pasidarė nuobodu gyventi?“
„Bet aš nieko nekūriau! Papasakojau taip, kaip buvo iš tikrųjų…Taip, jų išvaizda nesiskiria nuo mūsiškės, taip…“
„Aš pakartosiu klausimą: jums pasidarė nuobodu gyventi?“
Ištaręs tai, redaktorius atsisveikino su mergina, pasakęs, kad daugiau neturi jai laiko nė minutės.
Vakare Ala nuėjo į viešbučio restoraną. Jai nesinorėjo apie nieką galvoti. Visiška aklavietė! Priėjo padavėjas. Ji užsisakė vyno.
Gurkštelėjusi svaigaus gėrimo, Ala staiga pajuto nepaprastą lengvumą bei didžiulį norą bendrauti. Todėl kai prie jos staliuko prisėdo kažkoks vyriškis ir ėmė kažko klausinėti, Ala atvirai bei nuoširdžiai jam atsakinėjo. Ir pasakojo, pasakojo…
(B. d.)
