I. KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ
78
FANTASTINĖ APYSAKA
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2022-05-11
GNIUŽDYMAS XXIII DALIS
ŠĖTONIŠKAS KRYŽIUS
Ką visa tai reiškia?
Vienam dingsta piniginė. Apkaltina mane. Paskui viskas išsitrina, lyg to ir nebūtų buvę. Kitas visą kelia gręžia mane savo žvilgsniu, nežinia iš kur žino, kur aš važiuoju, ir dar linki būti protingai.
Kas tai? Grasinimai, įspėjimai? Kas tai?
Su tokiomis mintimis Ala išlipo iš traukinio. „Na, viskas, tuoj būsiu namuose! Mano namai – mano tvirtovė,” – mėgino raminti save mergina.
Tačiau „tvirtovėje“ jos laukė dar viena staigmena. Akivaizdžiai perstatytos knygos lentynoje. Vonioje degė šviesa. Nors Ala gerai prisiminė, kad išvykdama viską išjungė.
Tačiau tai, kas išties išgąsdino merginą, buvo ant sienos.
Tiesiai virš jos lovos, ant sienos, buvo nupieštas šėtoniškasis kryžius – apverstas kryžius su apversta aštuoniuke apačioje.
Merginą apėmė siaubas.
Ji stvėrė skudurą, sudrėkino jį, bet paskui atsipeikėjo, padėjo skudurą, ir stvėrė telefoną.
„Policija? Įsibrovė į butą, ant sienos kryžius, man baisu, atvažiuokite!“
Policijos pareigūnai atskubėjo gan greitai. Du operatyvininkai ir su jais apylinkės įgaliotinis, kurį Ala jau pažinojo.
Durų spyna nebuvo pažeista. Svetimų pirštų atspaudų bei kitokių pėdsakų taip pat ir ant perstatytų knygų, nebuvo aptikta.
„Kas nors dingo?“ – paklausė vienas iš operatyvininkų.
„Ne, viskas vietoje. Nors nieko vertingo ir nebuvo. Kompiuteris ir televizorius vietoje, štai žiedelis, ir laikrodukas,“ – tyliai vardijo Ala.
„Jūs kam nors duodavote savo buto raktą?“ – pasiteiravo apylinkės įgaliotinis.
„Ne, niekam“.
„Nebuvo jokio įsibrovimo, taip nebūna!“ – paskelbė savo išvadą įgaliotinis.
„Na kaip tai nebuvo? Aš juk atsimenu, kaip viskas atrodė prieš man išvažiuojant. Aš juk nesipykstu su protu!’
„O tai kaip tik ir neaišku,“ ištarė įgaliotinis, ir metė žvilgsnį į sieną. „Peckiojimais užsiiminėjate?“- paklausė jis Alos.
„Ar jūs iš manęs tyčiojatės?“ – vos ne verkdama išlemeno mergina.
„Jūs anąkart buvote dingusi dviems mėnesiams, apie ateivius man pasakojote,“ – lyg niekur nieko tęsė įgaliotinis. „O dabar kur buvote?“
„Vykau į televiziją, norėjau apie tą planetą…“
Įgaliotinis trenkė aplanku per stalą. „Gana, piliete! Kitą kartą patrauksime atsakomybėn už melagingą iškvietimą”.
Pareigūnai išėjo, palikdami Alą vieną su savo baime.
(B. d.)
