I. PRAKTINĖS ŽINIOS # ROMUALDO ČERNECKIO P.<1794> DIRST: RUGPJŪTIS – DARBAI DARŽE IR SODE # 2022-08-15

admin

I. PRAKTINĖS ŽINIOS

ROMUALDO ČERNECKIO

1794

DIRST:

RUGPJŪTIS – DARBAI  DARŽE IR SODE 

 

Temą paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS

Šaltinis: interneto erdvė 

2022 – 08- 15

DARŽE

SODINIMAS 

  • Sodinkite gerai įsišaknijusius braškių daigus. Pats metas užveisti naują plantaciją. Jei pavėluosite pasodinti, kitais metais kereliai blogiau derės. Sodinkite ūkanotą dieną. Užberti žemėmis reikia tik daigų šaknų kaklelius.
  • Pasisodinkite remontantinių braškių, kurios dera iki vėlyvo rudens – „Selva“, „Hummi“, „Gento“, „Mount Everest“.
  • Braškės, kaip ir avietės, nemėgsta drėgnos dirvos ir svarbu nepertręšti. Gausaus braškių derliaus sulauksite, jeigu jas sodinsite vėjuotoje vietoje – nepuls ligos – ir laistysite karštą vasarą. Braškių nereikėtų sodinti po medžiais, nes jie ištraukia drėgmę ir trąšas.
  • Iki rudens spės užaugti rugpjūčio pradžioje pasėti špinatai, salotos, mongoldai, vasariniai ir ilgašakniai ridikėliai (pastarieji auga porą mėnesių), rūgštynės, daugiamečiai svogūnai. Špinatai – itin tinka sergantiesiems piktybine mažakraujyste ir tuberkulioze, tačiau šių daržovių turėtų vengti sergantieji kepenų, inkstų ligomis ir podagra.
  • Į ankstyvųjų daržovių, bulvių vietą pasėkite rapsų, garstyčių (nekaupia azoto) – nustelbia piktžoles, švarina dirvą.

PRIEŽIŪRA

  • Periodiškai šalinkite pageltusius apatinius pomidorų lapus, kaskart nuskindami ne daugiau, kaip po porą, kad jų neliktų po nokstančiais vaisiais. Tai pagerina mikroklimatą ir padeda išvengti ligų. Pomidorai greičiau užaugs ir sunoks, jei mėnesio pradžioje nuskinsite viršūnes ir neprasiskleidusius žiedus.
  • Be to, nereikėtų perlaistyti pomidorų, nes tuomet pradės trūkinėti vaisiai. Juk turbūt pastebėjote, lauke nokstantys pomidorų vaisiai sutrūksta po gausaus lietaus. Nuskinti sutrūkę pomidorai nepelys ir ilgiau laikysis, jei jų žaizdas pabarstysime rupia druska. Iki rugpjūčio vidurio pomidorus dar verta tręšti. Galima tręšti per lapus kartą per savaitę kompleksinių trąšų tirpalais
  • Jei daug metų šiltnamyje pomidorai auga vis toje pačioje vietoje, jų lapai tampa dėmėti, mozaikiški, pradeda gelsti, nors lapų gyslos lieka žalios. Tai požymis, kad augalams trūksta magnio. Pagelbėsime jiems, nupurškę augalus tokiu tirpalu: 100 g magnio sulfato, 50 g “Kemira Ferticare”/10 l vandens. Dėmės turėtų išnykti maždaug po savaitės.
  • Kad netamsėtų ir neišretėtų žiedinių kopūstų galvutės, juos pridenkite įlaužtais lapais.
  • Jeigu mėnesio pabaigoje nulaužysite Briuselio kopūstų viršūnes, jų gūžės geriau augs.
  • Nuskinę paskutiniąsias žemuoges, augalus šiek tiek patręškite. Sodinkite naujų krūmelių. Juos persodinti teks tik po dviejų metų, taigi parinkite ramią vietą.
  • Šį mėnesį labai sparčiai auga šakniavaisinės daržovės. Tad pasirūpinkime, kad joms nestigtų drėgmės ir dirva būtų puri.
  • O daržovių jau reikėtų nebetręšti, išskyrus agurkus, pomidorus ir skurdžiai atrodančius porus, salierus, vėlyvuosius kopūstus. Patariama patręšti tuos agurkus, kurių vaisiai deformuoti. Jei agurkų vaisių viršūnė suplonėjusi, reiktų tręšti amonio salietros tirpalu (15-20 g/10 l vandens), o jei viršūnė sustorėjusi, o vaisiai prie pagrindo ploni – kalio sulfato tirpalu (30-40 g/10 l vandens).
  • Jei dar žali svogūnai, jų dabar išvis reikėtų nelaistyti. Antraip jie blogai laikysis žiemą.
  • Norint užsiauginti labai didelius moliūgus, ant vieno augalo palikime ne daugiau kaip 2-3 vaisius. Jiems paaugus, pakiškime po vaisiais lenteles, kad jie nepradėtų pūti

KENKĖJAI

  • Jei pastebėjote pomidorų puvinio požymius, pabandykite jų stiebus keliose vietose (kas 20 cm) persmeigti varine viela – turėtų padėti.
  • Jei rugpjūčio naktys šaltos, dažnai lyja, pradeda plisti pomidorų maras – rekomenduojama nupurkšti 1 proc. bordo skysčiu. Prieš purškimą būtina nuskinti vos pradedančius gelsti vaisius ir baigti juos nokinti patalpoje, nes po purškimo negalima vaisių valgyti mažiausiai 8 dienas.

DERLIUS

  • Pjaukite brokolius, kol žiedynai dar neišretėję, o žiedkočiai nesukietėję, nes pradėję žydėti jie maistui netinka.
  • Nuraukite pageltusius svogūnus, ypač kai jau viršūnėlės pradėjo vysti, juos džiovinkite pakabintus sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Anksčiau išrauti bus skanesni. Reiktų atskirti storakaklius svogūnus, nes jie ne visai subrendę. Tokius svogūnus reikia pirmiausiai vartoti. Pašalinkime sunokusių svogūnų laiškus. Patariama palikti 4-5 cm ilgio kaklelį.
  • Pageltus ir nuvytus česnakų laiškams, nedelskime juos nuimti, nes sutrūkinės jų viršutinis lukštas, atsiskirs skiltelės, tuomet blogiau laikysis.
  • Nevėluokime nuimti šparaginių pupelių derliaus, nes maistui tinka tik jaunos, nesukietėjusios ankštys. Patartina šparagines pupeles skinti praėjus 2-3 savaitėms po žydėjimo. Maistui skinamos kas 3-6 dienos. Sukietėjusias ankštis palikime augti iki visiškos brandos (kol sunoks sėklos).
  • Šparagines pupeles ir žirnius ne raukite, o nupjaukite. Žemėje pasilikusios šaknys praturtins dirvą azotu.
  • Agurkus skinkite ne traukdami, o pasukdami virkštis, kotelius prispausdami nykščiu arba tiesiog nupjaukite peiliu. Tai darykite kas antrą dieną, nes peraugę stabdo naujų mezgimąsi.
  • Rugpjūtį jau galima kasti ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo bulves. Nudžiūvus bulvių maro pažeistiems bulvienojams, gumbai nustoja augę, nors dar bręsta. Nudžiūvusius bulvienojus nupjaukime, sugrėbkime ir sudeginkime. Pelenus susemkime, nes tai gera trąša daržui. Jeigu oras sausas, bulves kaskime, praėjus 1-2 savaitėms po bulvienojų nupjovimo. Per tą laiką gumbai baigs bręsti.
  • Šiltnamyje ar saulėtą dieną darže plonu sluoksniu paskleiskime sėklai skirtas bulves ir taip jas laikykime apie savaitę, kad gumbai pažaliuotų. Tokios bulvės geriau laikysis žiemą, bus atsparesnės ligoms, užaugins gausesnį derlių.

SODE

GENĖJIMAS

  • Praretinkite gausiai derančių vaismedžių šakas, retinkite senus uogakrūmius, nes nuskynus uogas gerai matomos sutankėjusios šakos, kurias reikia išpjauti.
  • Genėkite, skiepykite kaulavaisius, obelis, kriaušes. Pašalinkite sutankėjusius, aukštyn augančius stiprius ūglius (pasisavina daug kalcio, sudaro pavėsį). Pjaukite prie pat šakų, nepalikdami stuobrelių. Nugenėkite ir iš vaismedžio liemens išaugusius ūglius.
  • Nuskynus slyvas, patrumpinkite ilgesnius kaip 30 cm slyvų ūglius, augančius ant skeletinių šakų. Labai ilgus (per 60 cm) nupjaukite visai. Patrumpinti ūgliai šakojasi, išleidžia daug trumpų vaisinių šakučių. Taip pat, ir nuskynus vyšnias – vertėtų medelių šakas paretinti.
  • Išpjaukite visas sausas ir ligotas serbentų ir agrastų šakas ir sudeginkite. Išpjaukite visus senus bei silpnus šiųmečius ūglius, palikdami tik stiprias pirmametes atžalas.

PRIEŽIŪRA

  • Šį mėnesį labai sparčiai auga rudeniniai ir žieminiai vaisiai, dar formuojasi žiediniai pumpurai sekančių metų derliui, bręsta vasariniai obuoliai.
  • Augalams labai reikia drėgmės. Todėl per sausras vaismedžiai gausiai paliejami, o tie, kurie blogiau auga, dar kartą nupurškiami 0,5 proc. karbamido tirpalu (10 litrų vandens, 50 g karbamido).
  • Vyšnias nupurkškite kalio sulfato tirpalu, jis skatina naujų, būsimojo derliaus vaispumpurių užsimezgimą. Citrinvyčius patartina patręšti perpuvusiu mėšlu, kompostu. Jis paskleidžiamas ant šaknų kaip mulčas.
  • Išretinkite aviečių atžalas, išilginiame metre palikdami 12-15 stiprių stiebų – padidės derlius, užaugs stambesnės uogos.
  • Vaismedžiai bus atsparesni žiemos šalčiams, jei juos patręšite fosforo ir kalio trąšomis arba medžio pelenais.
  • Jei obelys augina gausų vaisių derlių, pasirūpinkite kad nenulūžtų šakos, jas paremkite atramomis.

PIKTŽOLĖS

  • Kruopščiai reikėtų ravėti piktžoles ir neleisti, kad jos subrandintų sėklas. Jei jos nespės subrandinti sėklų, kitais metais su jomis bus mažiau vargo.

KENKĖJAI

  • Jeigu vyšnios apniktos kokomikozės, moniliozės ar šratligės, jos, derlių nuėmus, purškiamos 0,4 proc. (40 g į 10 litrų vandens) vario oksichlorido arba tokios pat koncentracijos polikarbacino tirpalu.
  • Jei uogas puola varnėnai, ant medžių kabinami sukarpytos folijos gabaliukai. Jų šie paukščiai bijo.
  • Jei vaiskrūmiuose pastebėjote rūdžių pažeistus lapus, nuskynę uogas, krūmelius nupurkškite geležies sulfato tirpalu (10 litrų – 300-400 g. geležies sulfato) arba vario sulfato tirpalu (10litrų vandens – 40-50g vario sulfato)
  • Veiksmingai su amarais ir erkutėmis padeda kovoti česnakų antpilas.

DAUGINIMAS

  • Iki rugpjūčio vidurio dar galima akiuoti bei atlankomis prisidauginti vaiskrūmių ir dekoratyviųjų augalų.
  • 1-2 metų stiebus nulenkite į pokrūmiuose iškastas duobutes. Apkaupkite palikdami viršūnes. Jas pariškite prie vertikaliai į žemę įsmeigtų kuoliukų. Kuo stiebai staigiau išlenkiami, tuo geriau atlankos šaknijasi.
  • Mėnesio pabaigoje sumedėjusiais auginiais dauginkite baltuosius ir raudonuosius serbentus, nes jie šaknijasi ilgiau negu juodieji.

SODINIMAS

  • Nuo rugpjūčio vidurio galima sodinti įvairius spygliuočius, juos gausiai paliejant, bet neperliejant, kad dėl deguonies trūkumo nepajuoduotų šaknys ir sodinukai nežūtų.

DERLIUS

  • Vasarą būna daug krituolių, ypač vasarinių veislių obuolių. Dalis jų būna dideli, bet pažeisti vaisėdžio. Todėl vertingesnius vaisius, išpjausčius pažeistas vietas, galima įvairiai suvartoti: išspausti sultis, sudžiovinti, išvirti marmeladą.
  • Mėnesio viduryje prinoksta aktinidijų vaisiai, juos nuskinkite dar nesubrendusius ir paskleiskite patalpoje, kurioje nėra jokių pašalinių kvapų (prisirpsta per 5-15 dienų).

Related posts