I. KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ
150
FANTASTINĖ APYSAKA
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2022-08-16
TEBŪNIE ŠVIESA TUNELIO TAMSOJE! XVI
VIDINĖ KOVA
Irina suprato, jog kalbėti Konferencijoje jai vis dėlto teks. Ji juk ne Žemėje. Todėl jai derėtų pasielgti taip, kaip siūlo Elza. Galiausia, juk ji kalbės tiesą!
Žemietė niekada nemeluodavo, nors ir sunku būdavo, ir grasinimų visokiausių sulaukdavo. Visados ji sakydavo taip, kaip iš tikrųjų yra.
Ogi ir Princesė jai neliepia meluoti arba ką nors išsigalvoti! Tai kodėl nepakalbėti, kodėl nepapasakoti šios įdomios civilizacijos atstovams tiesos apie tai, kas su ja ir ne tik su ja vyko ir tebevyksta?
Irina jau perskaitė Elzos jai paliktą knygą „Kito kelio nėra“. Kokios teisingos mintys, kaip išmintingai parašyta! Vadinasi, Pirmtakai išties yra jos pusėje. Vadinasi, Pirmtakai išties su kovojančiais prieš tą nuopolį, kurio ratai vis labiau juosia nuodemingąją Žemę!
Bet…tas nelemtas ginkluotas ateivių desantas į Žemę! Dieve, juk tai bus skirtingų pasaulių karas! Kas išgyvens jame?
Princesė aiškina, kad išgyvens pažangieji… Bet kaip tai suprasti? Kas tai? Kas, kur, kiek?
Moteris kelis kartus mėgino rašyti savo būsimos kalbos juodraščius, kuriuos netrukus suplėšydavo į skutelius: kažkas jai „nesiklijavo“, vis pritrūkdavo žodžių, vis pamesdavo mintį. Be to, jos vaizduotę vis neramindavo didžiuliai liepsnų liežuviai, nusileisdavusieji iš dangaus į Žemę. Tegu ir nuodemingąją, bet visgi jos Žemę.
Taip nieko neparašiusi Irina ir užmigo.
Kitos dienos rytmetį ją aplankė jauna aukšta mergina. „Esu Amazonė Sigita,“ – gryna rusų kalba prisistatė viešnia ir pratęsė: – Mūsiškės dirba po priedanga įvairiose Žemės struktūrose ir aš noriu, gerbiama Irina, kai ką jums papasakoti“.
(B. d.)
