I. PRAKTINĖS ŽINIOS

ROMUALDO ČERNECKIO

9964

DARBAI DARŽE IR SODE – BALANDIS

(ANKSTESNIŲ METŲ KARTOTINIS)

Temą paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS

Šaltinis: Interneto erdvė (Augalų pasaulis)

2024 – 04 – 11

 DARŽE 

Balandžio mėnesį jau sėjamos ankstyvosios lauko daržovės, todėl reikia baigti visus paruošiamuosius darbus: sutvarkyti inventorių, pasirūpinti visomis reikalingomis trąšomis, medžiagomis, priemonėmis. Reikia įsigyti cheminių priemonių kovai su ligomis, kenkėjais, o atskirais atvejais ir piktžolėmis. Bet geriau išsiversti be jų.

Kopūstų kenkėjams tai būtų tokie rodikliai: 3-5 kopūstinės spragės ant vieno augalo ir apie 10 proc. jų apniktų daigų, 7-8 kopūstinės musės lervos ant vieno augalo, 3-5 kopūstinio baliuko vikšrai ant vieno augalo ir apie 10 proc. jų apniktų daigų, 5-10 proc. kopūstinio amaro apniktų augalų ir t. t.

Esant mažesniam kenkėjų kiekiui jie nepadaro didelės žalos. Mažiau pavojingi lapus graužiantys kenkėjai, o čiulpiantys, šaknims ir stiebams kenkiantys – pavojingesni.

Turi reikšmės ir augalų išsivystymas. Pavyzdžiui vos sudygusius runkelius, kopūstus, ridikus ir kitus augalus spragės gali visiškai sunaikinti, o suaugusiems augalams jos žymiai mažiau žalingos. Esant drėgniems orams daugiau žalos padaro ligos, o sausiems ir giedriems orams – kenkėjai.

Prieš kolorado vabalą tinka insekticidai (insekticidai – cheminės priemonės, naikinančios vabzdžius) dibromas, diloras, benzofosfatas, mezoksas, foksimas ir biopreparatas bitoksibacilinas, spragšiams naikinti naudotinas diozinonas, voratinklinei erkutei šiltnamiuose – keltanas, šliužams – metaldehidas, kitiems daržovių kenkėjams – karbofosas, ravikurtas, kenkėjų jauniems vikšrams – biopreparatai dendrobacilinas ir entobakterinas.

Ligoms naikinti pomidorų ir bulvių pasėliuose tinka bordo skystis, polikarbacinas, polichomas, vario oksichloridas. Pastarasis ir natrio fosfatas bei koloidinės sieros preparatai tinka prieš miltliges.

Anksti pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra būna teigiama, pradedamos sėti ankstyvosios daržovės. Geriausiai tai jaučia patys augalai ir gyvūnai. Pagal gamtos reiškinius sudarytas darbų kalendorius vadinamas fenologiniu, o būdingiausi to laiko gamtos reiškiniai – fenoindikatoriniais.

Ankstyvųjų daržovių sėjos laiko fenoindikatoriai – ankstyvojo šalpusnio žydėjimas (kovo 20d. – balandžio 20 d.).

Žieminių rugių augimo pradžia (balandžio 13 d. – balandžio 25 d.).

Gluosnių žydėjimo pradžia (balandžio 11 d. – balandžio – 23 d.).

Gandrų parskridimas (balandžio 1 d. – balandžio 13 d.).

Tuo metu sėjamos morkos, pastarnokai, petražolės, ropės, ridikėliai, ridikai ankstyvajam derliui, salotos, špinatai, pipirinės, daugelis prieskoninių daržovių, svogūnų sėkla, sodinami česnakai, krienai, rabarbarai, šparagai, pastarnokų, svogūnų ir porų pasodai. Šiltadaržiuose sėjami auginimui lauke skirti pomidorų ir agurkų daigai. Prižiūrime šildomuose šiltnamiuose auginamus augalus ir sėjame neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose mažiau šaltesniems orams jautrias daržoves. Pats laikas sėti daržoves inspektuose.

Paskutinę balandžio dekadą dažniausiai sodinamos ankstyvosios bulvės, ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai.

Iš kaupų išimamos vidutinio aktyvumo ir vėlyvesnės bulvės, daržovių pasodai. Kadangi naktimis neretai dar būna nemažos šalnos, reikia saugoti paruoštas sodinimui bulves ir pasodus nuo sušalimo.

Daugiametes ir dvimetes daržoves tręškime mineralinėmis trąšomis, įterpkime jas, supurenkime pradžiūvusį paviršių. Šiltlysvėse ir apsaugotose nuo vėjo vietose sėjami vidutinio ankstyvumo kopūstų daigai.

Daugiametėms ir dvimetėms daržovėms galima įrengti laikinas polietilenines priedangas, kurios paankstina jų derėjimą. Vėliau šias priedangas galima panaudoti šilumamėgėms vėlyvesnėms daržovėms.

##

SODE 

Baigiame genėti vaismedžius. Tankus sodas – tai grybinių ligų ir kenkėjų lizdas. Vaismedžius raukime iš šaknų, kuo daugiau šaknų pašalinkime iš dirvos. Pūvančios šaknys dirvoje palieka nuodingų medžiagų ir dėl to naujai pasodinti medeliai blogai auga.

Išėjus pašalui ir žemei kiek pradžiūvus, sodinami prikasti ar įsigyti medeliai. Prieš sodinimą jie gerai apžiūrimi, ypač jų šaknys. Žiemą galėjo šaknis ar kaklelį apgraužti pelėnai, o gal ant kai kurių yra ir gumbų (vėžio), tokių medelių reikėtų iš viso nesodinti. Visiems per ilgos šaknys patrumpinamos, padaroma molio ir karvės mėšlo tyrės ir jose pamirkomos. Duobutė iškasama tokio dydžio, kad šaknys gerai tilptų ir į gylį, ir į šonus. Pavasariniam sodinimui žemė turi būti paruošta iš rudens. Pasodinus pomedžiai apmulčiuojami durpėmis arba perpuvusiu kompostu, padaroma lėkštė (įdubimas) ir paliejama, tuojau pat suformuojamas vainikas.

Prieš sodindami medelius turime pagalvoti, ar nereikės privežti į sklypą žemės. Jeigu reikės, tada medelius sodinkime aukščiau, ant kauburių. Vežama į sodą žeme negalima apipilti vaismedžių kamienų. Jų šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi. Giliai pasodintus medelius reikėtų iškelti, juos palengva, sverto būdu, traukiant į viršų.

Kai kurie sodininkai persodina augesnius vaismedžius. Kaip tai daroma? Pavasarį atkasama ties pagrindinėmis šaknimis 70 -80 cm atstumu nuo kamieno žemė ir pakertamos minėtos šaknys. Per vegetaciją likusi dalis iš miegančių pumpurų išleis daug smulkiųjų šaknelių.

Tuomet rudenį arba kitą pavasarį, atitinkamai sumažinę lają, tokius medžius, palikę ant šaknų kiek galima daugiau žemės, drąsiai galime persodinti į kitą vietą. Persodinamo vaismedžio šakas turime nukreipti į tą pačią pusę. Todėl prieš iškasimą kreida pasižymime, sakysim, pietų pusę ant vaismedžio kamieno ar kurios šakos.

Šį mėnesį išretinami per tankiai augantys serbentų krūmai, šalinamos serbentinės erkutės apniktos šakos (erkutės apipultos šakos turi išpūstus pumpurus) ir jos tuojau pat sudeginamos.

Retinami ir iš viso šalinami derėję aviečių stiebai.

Sodas purškiamas 3 proc. koncentracijos nitrafeno tirpalu (uogakrūmiai – 2,5 proc.), pradedama skiepyti. Pirmiausia skiepijamos jaunos vyšnaitės, slyvos bei trešnės. Po nešaltos žiemos ūglius galima imti nuo veislinių medžių ir tuojau pat skiepyti. Praėjus šaltai žiemai, skiepyti reikėtų prieš šalčius paimtais ūgliais arba šio darbo visiškai atsisakyti.

Balandžio mėnesį uoginės kultūros (ypač serbentai) dauginamos pernykščiais auginiais, kurie smaigstomi nuožulniai į lysvę. Prieš tai auginius iki pusės drūtgaliais apie savaitę (vietoj cheminių stimuliatorių) mirkome minkštame (geriausiai sniego) vandenyje, jį 2 kartus pakeitus.