I.PRAKTINĖS ŽINIOS # DARBAI DARŽE IR SODE – KOVAS (ANKSTESNIŲ METŲ KARTOTINIS) # RED.P.<12804> 2025-03-06

I.PRAKTINĖS ŽINIOS

ROMUALDO ČERNECKIO

(RED.P.)

12804

DARBAI DARŽE IR SODE – KOVAS

(ANKSTESNIŲ METŲ KARTOTINIS)

  

Temą paruošė ROMUALDAS ČERNECKIS

Šaltinis: interneto erdvė (Augalų pasaulis)

2025 – 03 – 06

 DARŽE 

Kovo pirmąjį dešimtadienį į šildomus šiltnamius arba į dėžutes pasisėkite daržovių daigams (ankstyvųjų bei žiedinių kopūstų, porų, svogūnų, salotų, salierų).

Šildomuose šiltnamiuose jau galima pasisėti žalumyninių daržovių (laiškinius svogūnus, salotas, špinatus, ridikėlius).

Paruoštą nešildomą šiltnamį, uždengtą polietileno plėvele, ankstyvas žalumynines daržoves (ridikėlius, svogūnus laiškams ir kt.) sėkite vėliau – mėnesio viduryje. Pridenkite agroplėvele.

Įrenkite inspektus (sienelės – 25-35 cm aukščio ir 160 cm pločio). Pietinį kraštą palikite 10-15 cm žemesnį už šiaurinį. Karvių ir kiaulių mėšlą sumaišykite su durpėmis ar pjuvenomis. Toks mišinys geriau kaista. Paviršių apibarstykite superfosfatu (1 kg į 1 m²), užpilkite 15-20 cm velėninės ar daržo žemės, sumaišytos su kompostu. Inspektą uždenkite. Į jį daržovių daigus sodinkite po 2-3 dienų.

Pomidorų ir agurkų sėjos laikas priklauso nuo to, kokiame šiltnamyje jie bus auginami. Jei šildomame, juos sėkite kovo pradžioje, jei nešildomame – viduryje, jei po priedangomis – pabaigoje. Pomidorų daigai užauga per 50-55, agurkų — per 25-35 dienas. Jei agurkus auginsite šiltnamyje, kuriame šildomas net gruntas, jų sėklas sėkite kovo pirmąją dekadą, jei šildomas bus tik oras – kovo pabaigoje. Veislių, kurias sodinsite į nešildomą šiltnamį, sėklas sėkite tik balandžio paskutinę dekadą. Agurkai geriau augs nepikuoti. Jei ant skilčialapių lieka luobelės, sėklos buvo įterptos per sekliai arba per sausa žemė.

Beje, pomidorai nesirgs, jei 30 min. sėklas palaikysim 1 procento kalio permanganate.

Nepamirškite, kad esant šiltam orui ir nepakankamam apšvietimui, daigai greitai ištįsta, išbėga, todėl geriau juos auginti žemesnėie negu 20 C temperatūroje.

Daigams skirtą žemę dezinfekuokite silpnu kalio permanganato tirpalu, pakaitinkite orkaitėje ar krosnyje. Daigai gerai auga parduotuvėje įsigytuose atskiroms augalų rūšims skirtuose substratuose. Dabar galima rasti net substrato blokų – vienkartinių indų, pripildytų substrato. Jie lysvėje visiškai suyra. Stambesnes sėklas sėkite 3-4 cm atstumais, 0,5 cm gylyje, smulkias (salierų, salotų) įspaudę užberkite 1-2 mm žemės sluoksniu ar smėliu. Iki dygimo pridenkite plėvele, laistykite retai, bet gausiai.

Mėnesio viduryje daiginkite bulves. Patalpos temperatūra turi būti 12 – 13⁰ C. Bulvės sudygsta per 35 – 40 dienų.

Mėnesio pabaigoje išpikuokite pipirus, dumplainius. Daigelius sodinkite kuo giliau, palikdami tik viršūnėles – išaugs stiprios šaknys.

Rūgščią dirvą, kurioje vešėjo laukinės rūgštynės, trikertės žvaginės, asiūkliai ir pan., būtina kalkinti. Į 10m² išberkite 2 – 5 kg kreidos. Rūgščios dirvos ypač nemėgsta burkėliai, svogūnai, česnakai, salotos, špinatai bei kopūstinės daržovės.

Prisipjaukite vytelių žirniams, vijoklinėms pupelėms.

Ten, kur auga daugiametės ir dvimetės daržovės (rūgštynės, rabarbarai, svogūnai, petražolės, prieskoninės), pagreitinkime sniego tirpimą, šalindami jo perteklių arba apiberdami paviršių durpėmis, pelenais.

Lauke, kai tik atšyla oras ir išdžiūsta dirva, galima pasisėti ridikėlių.

##

SODE 

KOVAS – pirmasis pavasario mėnuo, retai kada būna nutirpęs visas sniegas, kartais ir šaltukas dar paspaudžia, tačiau saulutė jau šildo vis labiau ir tai reiškia, kad pats laikas nueiti apsidairyti į sodą bei atlikti pavasarinius darbus:

Apsaugoti augalus nuo šalčio ir nuo saulės nudegimų, ypač kai dar yra sniego, o saulė jau pradeda kaitinti, būtent tuomet ir labiausiai augalus ji nudegina.

Apdengtų augalų vėdinimas.

Dvimečių, daugiamečių ir žolės (vejos) priežiūra.

Medžių priežiūra: atnaujinti medžių balinimą, nugenėti nereikalingas ar sausas šakeles, sodo derva užtepti žaizdeles, nušalimus, apgraužtas vietas. Kamienus apsaugoti lipniomis juostomis nuo kenkėjų ir apipurkšti augalus cheminėmis medžiagomis.

Gyvatvorių genėjimas.

MEDŽIAI

Pavasariui įsibėgėjant apsauginis sniego sluoksnis pavirsta nepralaidžia ledine pluta, galinčia sužaloti jaunus vaiskrūmius ir medelius. Ledą reikėtų atsargiai pašalinti. Aišku, neplėšti jo nuo augalų, tiesiog sudaužykite susidariusią plutą ir jinai pati labai greit tuomet ištirps.

Pavasarį dieną saulės atokaitoje medelių žievė sušyla net iki 20⁰ C, o naktį dar dažnai ir pašąla – ir taip šaltis pažeidžia audinius. Esant tokioms aplinkybėms, medžiai ir krūmai, ypač spygliuočiai, gauna apdegimus nuo saulės. Labiausiai tokie temperatūrų svyravimai pakenkia jauniems medžiams, todėl patartina dar rudenį medžių kamienus nubalinti. Jei rudens balinimas nuplaunamas lietumis, prieš pavasarį kalkinimą reikia atnaujinti.

Kol nepradėjo sprogti pumpurai, pats tinkamiausias metas genėti vaismedžius. Kol medis ar krūmas nepasiekė 7 – 10 metų, genėti galima rečiau, o suaugusius medžius būtina tvarkyti kiekvienais metais. Šakučių be pumpurų genėti nereikia, kitas genėkite iki žiedinių pumpurų. Gero derliaus sulauksite, palikę tiek šakų, kad augalas sugebėtų išmaitinti vaisius.

Taip pat nupjaukite nulūžusias ar nudžiūvusias šakas, o pjūvių vietas užtepkite sodo tepalu. Reikėtų šiuo metu užgydyti ir kitas medžių žaizdas, iš pradžų jas išvalius, dezinfekavus vario sulfato tirpalu bei užtepus sodo tepalu. Vaismedžius nuo ligų galima nupurkšti specialias preparatais.

Norint apsaugoti retesnius augalus ar spygliuočius nuo saulės, galima tiesiog šviesiu audiniu ar popieriumi apvynioti kamienus, o tai reikėtų daryti dar vasario mėnesį. Kovo pabaigoje arba besibaigiant didesnių šalnų tikimybei paprastai visi apsauginiai apvyniojimai nuo saulės pašalinami.

Kai nutirpsta sniegas, galima supurenti žemę, kad išgaruotų mažiau drėgmės. Be to, dabar tinkamas metas kalkinti rūgščią dirvą.

Medelių balinimas, genėjimas.

Pavasarinis sodo tręšimas. 

KRŪMAI

Agrastus patariama nupurkšti pelenų šarmu ir drauge su serbentų krūmais patręšti kalio ir fosforo trąšomis arba tiesiog chloro neturinčiomis trąšomis. Jei nurudavo lapų pakraščiai, tai ženklas, kad jiems trūksta kalio.

Visgi neskubėkite nurišti priedangų nuo vynuogių, medžių ir krūmų, nes tai skatina ankstyvą vegetaciją, kai dar būna šalnų. Verčiau pajudinkite visas šias dangas, kad dirva pradžiūtų ir geriau praleistų orą.

 Apskritai kovas yra vaismedžių, medžių, vaiskrūmių, vynuogių, gyvatvorių sodinimo metas, kai tik dirva pradžiūvusi ir oras atšilęs, galima jau ir sodinti.

Be to, pavasaris – tinkamiausias laikas įvairiems pakeitimams sode.

Related posts