Portalas www.dirst.lt : Vievyje – dviejų poečių kūrybos popietė

Skyrekį tvarko Romualdas Černeckis, Elena Malašauskienė 

Portalas www.dirst.lt : Vievyje – dviejų poečių kūrybos popietė

Rugsėjo 21 d. Vievyje viešėjo Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos (LNRS) narės, Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ pirmininkė Vilija Dobrovolskienė bei jos kolegė Karilė Verdenė (Regina Palevičienė).

Vievio gerbėjai šiltai sutiko poetes

Į susitikimą su kūrėjomis miesto bibliotekon susirinko gausus įvairaus amžiaus šiltai viešnias sutikęs gerbėjų būrys. Lietuvių kalbos mokytoja Vilija yra išleidusi 24 poezijos (tarp jų metodinės literatūros moksleiviams, leidinių vaikams) knygas, Karilė Verdenė – 5.

Popietę pradėjo Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus direktorė Jurgita Chmieliauskienė, pristačiusi atvykusiąsias. Autorės skaitė savo eiles temomis „Ruduo“, „Meilė Tėvynei“, „Meilės lyrika“. Gitara įvairiose Lietuvos vietovėse besilankančių, daug renginių beorganizuojančių poečių eilėraščių motyvais grojo abiejų viešnių bičiulė Aldona Novikovienė.

Skaitė ir grojo trijose scenose

Susitikimą literatės pradėjo skaitydamos savo eilėraščius apie rudenį. Štai keletas ištraukų iš viešnių kūrinių:

****

„Kai šitaip tyliai rudenėja gamtoje,

Namuos prasideda kardelių fiesta.

Raudoni tarsi žvakės dega naktyje.

Balti nušviečia niūrią mano dieną.

Geltoni spindi viltimi,

O rožiniai man tavo lūpom šypsos“.

(V. Dobrovolskienė)

Prie lango

„Kaip spalvina ruduo, aš spalvint taip nemoku,

Blakstienoj slepias pėdsakai lietaus.

Kai atskuba ruduo, jau darosi šaltoka,

Todėl man leisk prie tavęs prisiglaust.

Ruduo ir aš, ir tu spalvotam kambary,

Nubėga pievom angelo šešėlis.

Atrodo, kad delnuos mane supi, supi…“

(Karilės Verdenės knyga „Mėlynos mėtos“)

Kiek vėliau abidvi tęsė popietę papildydamos poetinį pokalbį meilės Tėvynei, savo gimtinei motyvais:

****

„Tėvyne,

Apsigaubiu tavim

Tarsi šilta jaukia skara

Ir išeinu į dieną,

Kupiną gyvenimo.

Man šypsos žmonės,

Gatvėj sutikti.

Man nusijuokia

Lyg garnys ištiesęs

Ploną kaklą

Statybų kranas…“

(V. Dobrovolskienė)

Skaudi gaida

Kai nubėga tyla ežerais,

Šypsena atspindžiais išsilieja.

Ir garsams netartiems vakarais,

Randa gaidą prašvilpiantis vėjas.

Vėl naktis ir delčios trupiniai,

Nusibarsto į bundantį rytą,

O atrodo dar taip neseniai,

Ant žolyno raselė nukrito“.

(Karilė Verdenė –R. Palevičienė)

Ir susitikimą baigė meilės lyrika:

****

„Žaizda gili, bet jau nebekraujuoja

Ir lūpos vardo naktimis nebekartoja.

O kai nušluostau dulkes,

Tavo vardą vėlei palieku,

Pridengusi kitu vardu”.

(V. Dobrovolskienė)

Leisk prisiglusti

„Leisk prisiglausti prie tavo sapnų,

Vieversėliu prie šilto arimo.

Patyliukais, girdi? – ateinu,

Be tavęs mano dienos užkimo.

Vis gręžiojuos lyg vėtra sparnu,

Tartum vaikščiočiau įtemptu lynu.

Nebijok, nesužeisiu sapnų,

Nes Dangus man sparnus priaugino“.

(Karilė Verdenė R. Palevičienė)

Renginio metu V. Dobrovolskienė klausytojams uždavė klausimų. Teisingai atsakiusiems ji įteikė savo poezijos knygutes.

Apie kūrėjas

Jurbarke gimusi, bet daug metų Elektrėnuose gyvenanti lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, literatė, „Strėvos“ pirmininkė V. Dobrovolskienė gerai žinoma ne tik krašte. 1980 – 89 m. ji buvo Vievio tuometinės vidurinės mokyklos (dabar gimnazija) lietuvių kalbos mokytoja, todėl į popietę bibliotekon susirinko daug su viešnia kartu anksčiau dirbusių pedagogų, o nuo 1989 m puoselėja gimtąją kalbą Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje. Ji – nuo 2012 – jų Elektrėnų savivaldybės tarybos narė.

1997 m. kūrėjai skirta Švietimo ir mokslo ministerijos J. Varno premija, 2013 m. – Vilniaus apskrities Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino nominacija „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“ (III laipsnio apdovanojimas), 2003 – siais ji tapo LNRS V vasaros poezijos šventės diplomante, 2001 ir 2003 metais gavo Elektrėnų savivaldybės metų žmogaus apdovanojimus.

Darbštuolė kuria prozą, eiles, šventinius scenarijus, redaguoja knygas, rašo straipsnius. Vilija – viena iš literatų klubo „Strėva“ almanachų sudarytojų bei redaktorių. Jos talento kraitėje spausdinti kūriniai įvairiuose literatūros almanachuose: Trakų rinkinyje „Paparčio žydėjimas“ (2001), Plungės „Vingiorykštės“ – „Šauksmas tyloje“ (2002), Elektrėnų „Strėvos“ – „Laiko ženklai“ (2003), „Brydės“ (2007), „Minčių sodai“ (2009), „Saulėtekio toliai“ (2011), „Kai žodžiai išeina į kelią“ (2014), „Širdžių lieptai“ (2016), LNRS – „Ten, sidabro vingy…“, Rytų Lietuvos mokytojų kūrybos – „Ties spalio taku“ (2006), tarptautinės kūrėjų gildijos – „Vingis“ (2012), feisbuko grupės „Poezija – gražios eilės, mintys, žodžiai…“ – „Poezijos spalvos“ (2015) bei kitur.

Ji redagavo rašytojų O. Kulbokienės, D. Ruseckajos, , R. Palevičienės, A. Volodkienės, Onos Mozūraitienės, O. Čirvinskienės ir kitų autorių knygas. 2002 m. išleido pirmąją poezijos rinktinę „Iš ilgesio tas vakaras“, 2009 m. – savo bei mamos Elenos Telišauskienės knygą „Išeinu gyventi“, 2012 m. – „Tu pakviesk mano vasarą“, 2014 m. – „Karaliau mano“, 2017 m. – „Ašara ant riešo“. Rašė vaikams: kūriniai „Mano broliai – mėnesiai“ (2001), „Žiedų pasaka“ (2009), „Skruzdžių rūmai“ (2011), „Žiogo vestuvės“ (2012). Pagal jos eiles krašto žmonės A. Novikovienė, Rimantas Vaicekauskas, Birutė Gaučienė yra sukūrę dainų.

Kaip sakė pati poetė, , polinkis kurti, matyt, atsirado iš mamos paveldėtų genų.

Karilės Verdenės bei Sakalės slapyvardžiais pasivadinusi V. Palevičienė rašo internetinėje erdvėje – www.rašyk.lt, www.žaliažolė.lt, moderniame leidinyje www.rankos.luomas.lt. Išleidusi, pavyzdžiui, knygas „Tau“, „Virpesiai“, „Liepsnojančios gelmės“, Mėlynos mėtos“.  Ji – almanachų „Jausmų džiazas“, „Iš lašo į kibirkštį“ bendraautorė.

Kaip pastebėjo V. Dobrovolskienė, kolegės saviraiškos ištakos atsispindi gamtos vaizdiniuose. Ženkli etnografinė linija.

Skaitydama bičiulės eiles daug patirties turinti Vilija atranda gražiausius Karilės kūrybos įvaizdžius – delnus, drugius. „Žaviuosi tuo, ką daro Karilė, – dalindamasi su skaitytojais savo gėriu ir grožiu ji pažadina rudenis ir vasaras, pavasarius ir dangų, akis ir meilę, rankas ir šnabždesius“, – šitaip yra apibūdinusi Karilė draugės triūsą.

Romualdo Černeckio nuotraukos: 

Related posts