Paruošė Romualdas Černeckis 
PASAULIO GROŽYBĖS
Keturiasdešimt gražiausių vietų Žemėje (I – III d.)
Mūsų pasaulis pilnas žmogaus sukurto bei gamtinio grožio. Net sunku pasakyti, ar užtektų vieno gyvenimo, kad pamatyti visus gyvenimo stebuklus. Peržiūrėkime 40 beįprastų vietų, kur vertėtų pabuvoti.
Pirmoji dalis
I. Baganas (Mianmaras)
II. Spalvotos uolos Danchia kalno papėdėje (Kinija)
III. Li upė (Kinija)
IV. Meteorų vienuolynų kompleksas (Graikija)
Meteoros (gr. Μετέωρα – „kybančios uolos“, „kybančios ore“) yra vienas didžiausių ir žymiausių Graikijos vienuolynų kompleksų. Vienuolynai yra pastatyti ant impozantiškų natūralių smiltainio uolų stulpų, šiaurės vakariniame Tesalijos lygumos krašte, prie Peneios upės ir Pindo kalnų. Manoma, jog iš viso buvo pastatyta daugiau nei dvidešimt vienuolynų, tačiau XIX amžiuje
dauguma jų sugriuvo. Šiuo metu Meteoras sudaro šeši vienuolynai. Meteora yra įtraukta į UNESCO
pasaulio paveldo sąrašą ir yra populiari turistinė vieta. Wikipedija
V. Ujūnio druskožemis (Bolivija) ir vienas didžiausių veidrodžių pasaulyje
Ujūnio druskožemis (isp. Salar de Uyuni arba Salar de Tunupa, keč. Uyuni kachi qucha)– didžiausias pasaulyje druskožemis (plotas 10 582 km²). Jis driekiasi 3650 metrų aukštyje, Altiplane ir priklauso Potosi bei Oruro partamentams pietvakarių Bolivijoje. Prieš 40 000 metų ši vietovė buvo dalis didžiulio priešistorinio ežero Minchino. Po Minchino nusausėjimo liko du dabartiniai Poopo ir Uru Uru ežerai bei du pagrindiniai druskožemiai: Kipasa ir Ujūnis. Apskaičiuota, kad Ujūnio druskožemio ištekliai sudaro apie 10 milijardų tonų druskos, iš kurių kasmet iškasama apie 25 000 tonų. Ujūnio druskožemis yra viena lankomiausių vietų Bolivijoje. Lygumoje iš druskos pastatytas druskos viešbutis, o lygumos centre yra kaktusais apaugusi Peskado sala. Vikipedija.
VI. Tianzi kalnai (Kinija)
VII. Santorinio sala(Graikija)
VIII. Didžiulis šventyklų kompleksas Angkor Wat (Kambodža)
IX. Josemičio slėnis (JAV)
X. „Hitachi“ („Aušros“)nacionalinis pajūrio parkas 
XI. Bambukų miškas (Japonija) 
XII. Petra – senovinis miestas (Jordanija)
Petra (gr. „πέτρα“ reiškia „akmuo“; arab. البتراء Al-Batrāʾ) – archeologinė vietovė Jordanijoje garsėjanti akmens statulomis, išskaptuotomis uolose apie 200 m. pr. m. e.
Tai pamirštas nabatėjų miestas, dar vadinamas raudonąja dykumų rože. Uolose iškalti nuostabūs rūmai ir labai daug laiptuotų takų, vedančių į aukštus statinius. Vikipedija.
XIII. Maču Pikču – inkų miestas (Peru)
Maču Pikču (isp. Machu Picchu, keč. Machu Pikchu) –inkų XV – XVI a. tvirtovės griuvėsiai Peru, Maču Pikču kalno šlaite, 2350 m aukštyje virš jūros lygio, prie Urubambos upės, 70 km į šiaurę nuo Kusko.
Maču Pikču (kečųjų kalba reiškia „senasis kalnas“) dar vadinamas prarastuoju inkų miestu. Jis buvo atrastas 1911 m. ekspedicijos, kuriai vadovavo Hiramas Bingamas, metu. Mieste buvo rasta šventyklų komplekso, diduomenės pastatų, gyvenamųjų namų, sandėlių, gynybinių sienų iš aptašytų akmens blokų, vandens surinkimo įrenginių, kanalų, akmeninių laiptų, kelių, išklotų akmeninėmis plytomis, šlaituose išdėstytų terasų liekanų.
Miestas apytikriai buvo įkurtas 1440 m. ir gyvavo iki 1532 m., kuomet į inkų gyvenamą teritoriją įsiveržė ispanų konkistadorai. Tačiau tie miesto nenukariavo ir nesugriovė. 1532 m. visi Maču Pikču gyventojai paslaptingai išnyko. Wikipedija.
