Neateis, nesugrįš, nepabels į duris…

Taip ir liekam su skausmu, nežinia, be Žmogaus…

Mums, sklidiniems kūrybinio polėkio versmių, 2018-ieji prasidėjo labai liūdnai. Mat sausio 2 – ją į paskutinę kelionę palydėjome ilgametį Elektrėnų bočių bendruomenės narį, puikų literatą Leoną Baltrukėną.

Kas jį pažinojo, manau, sutiks su manimi, kad tai buvo šviesios atminties ir įdomus Žmogus. Su Leonu valandų valandas sėdėdavome ir kalbėdavomės. Jis buvo vyresnės kartos atstovas. Todėl man buvo be galo įdomu klausytis kūrėjo pasakojimų apie tuometinę armiją, tremtį bei jo ir draugų išdaigas.

Baltrukėnas yra parašęs labai įdomias knygas apie savo gyvenimą – ,,Prarasti toliai“, ,,Už horizonto“. Kviečiu paskaityti. Abudu kūrinius galima rasti kad ir Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Gaila, labai gaila, kad netekome Leono. Nors ir solidaus amžiaus, bet elektrėniškis turėjo daug svajonių, nerealizuotų kūrybinių sumanymų. Pavyzdžiui, rašė trečiąją knygą apie dezertyrą, bet… nespėjo užbaigti ir išleisti. Norėčiau tikėti, kad Leono sūnėnas išpildys jo troškimą ir trečiasis spaudinys išvys dienos šviesą.

Netekome Žmogaus, o gyvenimas tuo tarpu eina savo taku palikdamas apie mirusįjį prisiminimus ir žaizdas širdyse.

Tebūna jam lengva kapų žemelė. Teranda jis ramybę. Tegul žiūrėdamas iš aukštai džiaugiasi su mumis čia, Žemėje.

Lionė Bulaukienė

Pritariu portalo www.dirst.lt lankytojos kaišiadoriškės L. Bulaukienės mintims, kadangi pažinojau velionį, bendravau, rašiau apie jį į vietinę spaudą. Sektinas pavyzdys: Leonas net ir sunkiai sirgdamas nenuleido rankų, bet toliau kūrė bei siekė būties kasdieninėje tėkmėje įgyvendinti savo kūrybinius tikslus.

Gimęs 1931 m. balandį, 1940 – siais L. Baltrukėnas kartu su tėvais persikėlė gyventi į Vievį, vėliau į motinos tėviškę Pipiriškes. Mokėsi, tarnavo anuometinėje armijoje, įsigijęs statybininko specialybę dirbo įvairiose organizacijose, saugos technikos inžinieriumi tuolaikiniame Auseniškių tarybiniame ūkyje, Vievio gaisrinės viršininku.

Buvęs Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ narys, 2002 m. Rytų Lietuvos literatų konkurso literatas, už dokumentines noveles “Karinė užduotis „Inkognito“, „Baltoji migla“ bei „Gudriausias iš gudriausių“ Vilniaus apskrities viršininko administracijos apdovanotas pirmo laipsnio diplomu ir padėkos raštu.

Atmintyje man jis išliks kaip vienas iš anapilin išėjusių linksmabūdžių, gyvenimą mylėjusių Elektrėnų krašto kūrėjų plejados atstovų.