Romualdas Černeckis 
Kas vyksta Sirijoje
Nūnai vykstančiais globaliniais procesais besidominčiųjų dėmesys prikaustytas prie paaštrėjusios situacijos Sirijoje. Kas gi ten vyksta?
Reali būtis patvirtino portale www.dirst.lt paskelbtus teiginius
Iš pradžių priminsiu, jog balandžio 9 d. tinklalapyje www.dirst.lt (straipsnis „Globalizacija: gyvename įdomiu, bet pavojingu laikotarpiu“) rašiau: „Mūsų akyse vyksta akivaizdus globalinio pasaulio lūžis, kai nematome nieko amžino bei stabilaus, kai trupant vakarykštėms lyg ir gelžbetoninėms politinėms konstrukcijos neturime kuo vadovautis, kai ką tik buvęs naudingumas tampa nuostolingumu, kai pakitus esminiams dalykams bet kurie ankstesni analitiniai duomenys prieštarauja realijoms.
Konstatavau, „kad Vakarų istorinis dominavimas pasaulyje ženkliai silpnėja. Tik klausimas, kuo visa tai pasibaigs: įprasta lyderių kaita ar dabartinių visų pripažinto, bet ankstesnių pozicijų netenkančio vadovo mėginimu sunaikinti žmoniją“, jog „šiuo laiku tarp Vakarų ir Rytų plečiasi akivaizdi priešprieša bei konfrontacija: pilasi įvairūs abipusiai kaltinimai, prasimušą politikų paniekos ir neapykantos proveržiai netgi diplomatijos srityje, didėja karinė įtampa Sirijoje… Tad gyvenusieji Šaltojo karo laikotarpiu turi realią galimybę įsitikinti, kad tarptautinė situacija sparčiai kaista“.
Atkreipiau dėmesį: „Donaldo Trampo atėjimas į valdžią Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kaip tik ir yra bandymas atitolinti JAV bei Vakarų atsitraukimą iš stiprių pozicijų. Tiesa, pirmiausia tai amerikiečių vidinis konfliktas dėl teisės rūpintis pasaulio tvarka bei globaliniais resursais. Šioje situacijoje susiėmę dvi šalies reikšmingiausios jėgos: transnacionalinis finansinis kapitalas bei amerikiečių nacionalinis elitas. Dėl to gali atsitikti nemažai globalinių sukrėtimų, ko gero, įvykti ir tarptautinės politinės – ekonominės erdvės performatavimas“.
Akcentavau, jog „visa tai priveda prie pasaulinio chaoso“.
Kiek vėliau šiuos mano teiginius patvirtino tarptautinės būties realijos Sirijos atžvilgiu.
Įvykių kirbinė sąlygojo raketinį smūgį
Kaip žinia, balandžio 14 d. naktį Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Didžioji Britanija (DB) bei Prancūzija paleido per šimtą raketų į Sirijos teritoriją. Pasak ABC News, užpuolimo metu buvo atakuoti 3 objektai, kuriuose spėjamai gamintas bei laikytas cheminis ginklas. Todėl į pirmąjį taikinį paleisti 76, antrąjį – 22, trečiąjį – 7 raketiniai sviediniai.
Tiesa, prieš tai sekė akivaizdžiai įtampą bei chaosą kėlusi prieštaringai vertinamų įvykių kirbinė, pavyzdžiui, diplomatinis karas tarp priešpriešoje dalyvaujančių šalių, daugelio jų informacijos priemonių arši propagandinė dvikova, buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos nunuodijimas kovo pradžioje, menamas cheminio ginklo panaudojimas prieš taikius gyventojus, dėl to minėtos trijulės pasiruošimas raketiniam smūgiui.
Ta grupuotė pareiškė, jog atakavo norėdama užkirsti kelią tolimesniam cheminio ginklo panaudojimui Sirijoje, o pretekstu bombarduoti tuos objektus tapo neva Dūmoje (tos šalies mieste) susprogdinta chloro bomba, apie kurią pranešė Bašaro al – Asado priešininkai. JAV, DB, Prancūzija, nemažai kitų Vakarų valstybių tuo patikėjo. Tačiau Sirijos valdžia, Rusija, Iranas, aną paskleistą informaciją pavadinę provokacija, tai kategoriškai paneigė. Kinija, beje, išsamiai bei objektyviai neištyrus mesto kaltinimo, atsisakė pripažinti vyriausybinių pajėgų cheminės atakos faktą.
Susimąstyti verčia tai, kad Cheminio ginklo draudimo organizacijos ekspertų grupė į Siriją tenuvyko keliomis valandomis vėliau nei įvyko užpuolimas. Logiškai galvojant kariniai veiksmai tegalėjo prasidėti specialistams išsiaiškinus, kas gi atsitiko Dūmoje.
Senjorams, matyt, tie momentai turėtų priminti 1962 m. Karibų krizę – šaltojo karo konfrontacijos tarp JAV ir SSSR pasireiškimą, kai abidvi šalys tarpusavyje vos nepradėjo karo.
Šalį puolusiųjų versijos
Kaip įprasta mūsų epochoje, pagrindinės batalijos jau po raketinio smūgio prasidėjo žiniasklaidoje. Pasaulio informacinės priemonės stengėsi kuo išsamiau bei plačiau aptarti trijulės karinių priemonių panaudojimo Sirijoje klausimus, žinoma, savų interesų šviesoje…
Aišku, puolusieji pateikė savo įvykio versijas, atitinkamus samprotavimus. Antai, JAV prezidentas Donaldas Trampas, amerikiečių kariškiai paskelbė apie pavykusį karinį smūgį, kadangi paleistos raketos, kaip sakė, sėkmingai pasiekė taikinius. Tuo tarpu DB premjerė Theresa May (Teresa Mei), įvardijusi, jos nuomone, trejus bešališkus kriterijus, bandė teisiškai pagrįsti karinių veiksmų būtinybę. Tai tarptautinės bendruomenės įtikinami įrodymai apie kritinę humanitarinę padėtį Sirijoje, dėl ko privalėta neatidėliotinai įsikišti, objektyvus supratimas, jog kitos alternatyvos tam nėra bei būtinumas panaudoti ribotą jėgą gelbstint žmonių gyvybes. Beje, panašiai kalbėjo ir D. Trampas.
Sirijos bei jos sąjungininkų požiūris
Žinoma, Sirijos bei jos sąjungininkų požiūris į šį karinio konflikto atvejį priešingas (būtyje tarp besiginčijančiųjų tai natūralu!). Pasak jų, buvo paleistos 103 „nenaujos bei neprotingos“ raketos, bet daugelį (71) jų numušė taip pat jau pasenusios besiginančios šalies kariškių oro gynybos priemonės. Tiesa, jie teigia, kad prancūzų karinių pastangų netgi nepastebėjo, o visas britų raketas sirai numušę.
Puolimą atrėmusiųjų žodžiais tariant, ypač sėkmingai šitos „dovanos“ nukrito ant apleistų pastatų Damasko ir Chomso provincijose, o karinio smūgio rezultatai stulbinantys: nežuvo joks šalies taikus gyventojas ar kariškis; nesunaikintas nė vienas Sirijos arabų armijos lėktuvas ar malūnsparnis; visiškai nenukentėjo aerodromai; į rusų kontroliuojamas zonas neužlėkė jokia raketa.
Jų manymu, amerikiečiams dabar nerūpi B. al – Asado nuvertimas, be to, jie vengia susikauti su Rusijos karinėmis kosminėmis pajėgomis.
Įvairiuose informacijos šaltiniuose Damaskas, Maskva, kiti juos palaikantieji ironiškai klausia: kaip gali būti, kad panaudojus 45 t sprogmenų nežuvo nė vienas žmogus? kaip Sirijos prezidentas sužinojo apie spėjamos cheminės gamyklos numatomą subombardavimą ir savalaikiai iš ten evakavo personalą? iš kur atsirado raketų nuolaužos video medžiagose bei po „rimtų“ karinių veiksmų gatvėse džiūgaujantys ir šokantys žmonės, švenčiantys priešo nesėkmę.
Pasak oponentų, tam reikalui JAV išeikvojo daugiau nei 200 mln. dolerių, o rezultatas menkas.
Kritiškas kai kurių Vakarų šalių žiniasklaidos žvilgsnis
Didžiuma Vakarų šalių žiniasklaidos palaikė puolusiąją trijulę. Tačiau buvo ir sėkme abejojančių informacijos šaltinių. Pavyzdžiui, britų leidinys „Huffingston Post“, suabejojusi bausmės efektyvumu, apmaudžiai konstatavo: D. Trampas savo paskelbtų tikslų pamokyti B. al – Asadą, Rusiją bei Iraną nerealizavo; administraciniu ir kariniu požiūriu visi reikšmingesni taikiniai atsidūrė po rusų „skėčiu“, kurįJAV vadovas užkliudyti pabijojo. Todėl Sirijos prezidentas, anot laikraščio, savo sėkmingo puolimo nenutrauks, o Rusija deramo iššūkio nesulaukė.
Viena didžiausių naujienų agentūrų pasaulyje „Reuters“ pažymėjo, jog B. al – Asadas šešerių metų kare jau beveik nugalėjo ir todėl sustoti nesiruošia, akcentavo, kad Maskvai pagrasinus efektyviu kariniu būdu atsakyti, jeigu rusų kariškiams kiltų grėsmė, bausmės akciją pavertė betiksle, be to, atkreipė dėmesį, jog tarpusavyje susikauti Sirijoje nei JAV, nei Rusija nesuinteresuotos. Jos netgi nelinkusios demonstruoti savo naujausios karinės technikos bei faktiškai tuo informuoti priešininką apie dabartines savo technologijas, todėl dykumoje buvo panaudoti praėjusio amžiaus reliktai. To pasėkoje – jokios naudos.
Kas toliau?
Nežinia, kuo pasibaigs priešprieša Sirijoje, kaip toliau reikšis priešybė šia aktualija Jungtinių Tautų Organizacijoje. Nors akivaizdu – Trečiasis pasaulinis karas neprasidėjo…
Bet neigiamų politinių pasekmių bus. Pavyzdžiui, kažin ar D. Trampui derybose su Šiaurės Korėja pavyks įtikinti tos šalies lyderį nutraukti branduolinių užtaisų bandymus.
Svarbu ir tai, kad Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas jau prabilo apie beatsinaujinantį šaltąjį karą.
Deja, pasaulinės politikos užkulisiai įtakingiausiųjų jėgų dažniausiai užslaptinti, todėl daugumai globaliniais procesais besidominančių tarptautinės bendruomenės narių belieka atidžiai stebėti ir atitinkamai vertinti besikeičiančio globalinės būties realijas…
