Pasaulyje tęsiasi politinė erzelynė, plinta nesantaikos židiniai

Romualdas Černeckis  

Pasaulyje tęsiasi politinė erzelynė, plinta nesantaikos židiniai

Ir toliau vis labiau kaista tarptautinė atmosfera – pasaulyje tęsiasi politinė erzelynė, plinta nesantaikos židiniai. Taigi valstybių tarpusavio santykių erdvėje neramu ir pozityvių pokyčių mažai.

Nenuspėjamumas D. Trumpo elgesys – priežastis tarptautinei įtampai vyrauti

Prieštaringi JAV prezidento veiksmai dažną besidomintįjį verčia susimąstyti – kas gi bus toliau? Pavyzdžiui, dar visai neseniai D. Trumpas kategoriškai pareiškęs, kad nesusitiks su Šiaurė Korėjos lyderiu Kim Jong Unu ir grasinęs panaudoti branduolinį ginklą, o nūnai kardinaliai pakeitęs nuomonę. Juk jau prasideda abiejų šalių vadovų derybos. Nespėliosime, kuo jos pasibaigs…

Akivaizdu, jog karas bei verslas – Baltųjų rūmų šeimininko didžiausi rūpesčiai. Jo biznis su artimiausiais partneriais, tiesa, panašus į karinius veiksmus. Tuo tarpu ginkluotą kovą D. Trumpas norįs padaryti komercinių reikmių įkaitėmis, pavyzdžiui, iš savo sąjungininkų reikalaudamas dosniai apsimokėti už suteikiamas saugumo garantijų paslaugas.

Beje, yra manančiųjų, jog tai vienintelė amerikiečiams belikusi priemonė, kad dominuoti pasaulyje. Kita vertus, JAV vadovas nuoseklus savo priešrinkiminiams pažadams, kai prioritetu jis numatęs valstybinius, o ne geopolitinius („pasaulio žandaro“) interesus. Tai nūnai ir stengiasi daryti.

Akivaizdu, jog D. Trumpo nenuspėjamas bei agresyvus elgesys sudarė prielaidas nesantaikos vystymuisi G7 susitikime bei paskatino Iraną imtis pasipriešinimo veiksmų Baltiesiems rūmams.

Politinė priešprieša G7 susitikime

Praėjusį savaitgalį įvyko Didžiojo septyneto (G7 – Italijos, JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų) susitikimas. Jame tvyrojo politinė įtampa, kadangi Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkai pyko dėl prezidento Donaldo Trumpo sprendimų šį pavasarį įvesti muitus plieno ir aliuminio importui iš Kanados, ES bei Meksikos.

Susiėjime vyraujant priešpriešai pagarbos kolegoms nejautęs D. Trumpas išvyko renginiui nepasibaigus, beje, ir baigiamojo komunikato nepasirašė.

Užpulta Europos Sąjunga (ES) atsakydama irgi paskelbė JAV ekonominį karą. Realūs veiksmai prasidės neužilgo – liepos 1 d. Regis, kad planetoje prasideda rimtas tokio pobūdžio susipriešinimas, todėl apie atvirą liberaliąją ekonomiką teks užmiršti. Grįš sena muitų, tarifų bei kvotų era.

Kas be ko, šioje situacijoje ES ginasi. D. Trumpas ES, Meksikai ir net Kanadai įvedė muitus: plienui – 25 proc., aliuminiui – 10 proc. Tuo tarpu ES specifiškoms amerikiečių prekėms (Levis džinsams, motociklams Harley – Davidson ir kt.) numačiusi muitų barjerą netgi iki 50 proc. Anot Europos Sąjungos valdininkų, atsakomieji tarifai amerikietiškoms prekėms sieks apie 2,8 mlrd. eurų per metus.

Įtampos židinys – Iranas 

Praėjusį mėnesį Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) paskelbė, kad Teheranas artimiausiu metu atnaujins urano sodrinimą dideliais kiekiais. Šalies vadovas tai pareiškė po JAV prezidento D. Trumpo sprendimo nepratęsti ankstesnio tarptautinio branduolinio sandorio.

Situaciją toje šalyje atidžiai seka Izraelis. Įvykiams pasisukus žydų interesus neatitinkančia linkme, Tel Avivas  žada imtis radikaliausių priemonių – kariauti su Iranu.

Related posts