DIRST: APIE KETVIRTĄJĮ „BALTIC PRIDE“ PARADĄ LIETUVOJE

JONAS PAULAUSKAS, leidinio analitikos ir humoristikos skyriaus vedėjas 

 DIRST: APIE KETVIRTĄJĮ „BALTIC PRIDE“ PARADĄ LIETUVOJE

20019 – 06 – 09

Paradų, mitingų ir eitynių mėgėjai, ko gero, dar mena “anuos laikus”, kai visomis šeimomis, kartu su daugeliu, pasipuošę vėliavomis ir transparantais, didžiulėmis miniomis traukdavo į gatves ir aikštes Gegužės pirmąją, kartais ir devintąją, dar lapkričio septintąją…

Dabar gi, kai tapome Europos Sąjungos šalimi, pas mus ėmė lankytis kiti paradai. Antai šiemet birželio 4-9 dienomis Vilniuje jau ketvirtąjį kartą vyko visos LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių bei translyčių asmenų) bendruomenės ir juos palaikančių asmenų eitynės „Už lygybę!“.

 

„Baltic Pride 2019” – tai didžiausias LGBT bendruomenės renginys, kuriame dalyvauja šios organizacijos bei ją palaikantys asmenys iš Lietuvos, Baltijos šalių bei visos Europos. Į eitynes, pasipuošę vaivorykštės spalvomis, atvyko minimo judėjimo šalininkai iš Anglijos, Airijos, Vokietijos, Prancūzijos, Izraelio, Rusijos ir kitų Europos šalių.

 

Renginio kulminacija tapo Gedimino prospekte birželio 8 dieną vykusi eisena „Už lygybę!“. Pilnai parado lozungas skamba šitaip: “Meilės, tolerancijos ir lygybės visiems žmonėms!“.

Nūnai į Lietuvą susirinko rekordinis kiekis parado dalyvių – virš 10 000. Demonstracijos dalyviai sakė, kad džiaugiasi išaugusiu pakantumu, tolerantiškumu jiems mūsų šalyje – daug mažiau buvo protestuojančių, atviros agresijos niekas neberodė. Dar visi turbūt menam drąstiškus Seimo nario Petro Gražulio išpuolius prieš lgbtešnikus bei jo šūksnį, nešant policininkams jį iš gatvės: „Už Lietuvą, vyrai!“. Šiemet jis elgėsi žymiai ramiau.

Prisiminiau šių metų vasarį www.delfi.lt paskelbtą informaciją apie tyrimą, kurį Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus”. Pastarojo duomenimis, už siūlymą, kad būtų galima registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, pasisakė 13 proc. respondentų, 11 proc. į tai žiūrėjo patenkinamai, nepritarė 66 proc. apklaustųjų. Palyginti su 2017-siais, kai buvo atlikta analogiška apklausa, pritariančiųjų padaugėjo nuo 11 iki 13 proc., vertinančių patenkinamai – nuo 9 iki 11 proc., o nepritariančiųjų sumažėjo nuo 69 iki 66 proc. 2016 metais pritariančiųjų buvo 11 proc., o prieštaraujančių – 74 proc. respondentų.

Šįmet gi „Baltic Pride“ dalyvius savo atvykdami į paradą parėmė ir Seimo nariai A. Armonaitė, G. Paluckas, buvusi  seimūnė, kino artistė, politikė N.Oželytė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, socialdemokratė, humanitarinių mokslų daktarė Margarita Jankauskaitė.

 

Tiesa, buvo ir neagresyvių šių spalvotųjų eitynių priešininkų – lygiai tuo pačiu metu sostinėje žygiavo ir TV laidų vedėjo Kristupo Krivicko įkvėpti „tradicinių šeimų“ šalininkai. Bernardinų sode besirinkusi publika buvo nusiteikusi taikiai, tačiau dėmesiu turėjo dalintis ir su LGBT bendruomene, kuri atžygiavo iki pat Sereikiškių parko. Nuo pietų vykstantis K. Krivicko inicijuotas susibūrimas pritraukė būrį žmonių. Jie minioje išsiskyrė lietuviška atributika – TV laidų vedėjas dar gerokai prieš šias eitynes visų susidomėjusių prašė į šį pasivaikščiojimą atvykti su šalies trispalve. „Baltic Pride“ renginio dalyviai buvo taip pat nešini vėliavomis, išmargintomis vaivorykštės spalvomis – vienu ryškiausiu LGBT bendruomenės simboliu.

K.Krivicko surengtos eitynės su šeimomis neabejotinai sulaukė LGBT bendruomenės susidomėjimo bei tų, kurie palaiko tradiciškai rengiamą „Baltic Pride“ renginį. Beje, atsirado įvairių nuomonių – vieni džiaugėsi visapusiška žmonių laisve reikšti savo įsitikinimus, kiti neslėpė apmaudo, kad TV laidų vedėjas savo susibūrimą ėmėsi organizuoti lygiai tą pačią dieną….

LGBT paradai šį pavasarį vyko daugelyje Europos šalių. Pavyzdžiui, tūkstančiai žmonių šį šeštadienį Varšuvoje taip pat dalyvavo gėjų parade – didžiausiame tokio pobūdžio renginyje Vidurio ir Rytų Europoje. Deja, šventiškos eitynės vyksta tokiu metu, kai judėjimas už lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų teises Lenkijoje yra tapęs neapykantą kurstančių kalbų ir vyriausybės kampanijos, vaizduojančios seksualines mažumas grėsme tradicinėms šeimos bei visuomenei, taikiniu. Kaip pastaruoju metu tapo įprasta, prie „Lygybės parado“ dalyvių prisijungė JAV, Kanados ir kitų Vakarų šalių diplomatai, siekiantys išreikšti paramą LGBT bendruomenei, kurios teisė į vienodas galimybes daugelyje vietų yra laikoma viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Pirmą kartą istorijoje eitynėse dalyvavo ir Varšuvos meras.

Nors daugelis lenkų sostinėje ir kituose miestuose kiek labiau palaiko gėjų teises, stiprėja ir priešiškos nuotaikos. Paskutiniais mėnesiais dešiniosios valdančiosios partijos pareigūnai vaizduoja judėjimą už LGBT teises, ypač raginimus siekti tolerancijos lytiniame švietime, kaip grėsmę šeimoms ir vaikams.

Šiemet Lenkijoje įvyks rekordiškai daug – net 20 – gėjų paradų. Kai kuriuos iš jų bandė uždrausti netgi centro ir kairiųjų politinių jėgų merai. Kaip atsakas į LGBT demonstraciją Varšuvoje, 130 Lenkijos miestų sekmadienį rengiamos „Eitynės už gyvenimą ir šeimą“.

Related posts