Trakiškės karaimės Julijos Tinfavičienės kūrybinio polėkio pėdsakais

ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt 

Trakiškės karaimės Julijos Tinfavičienės kūrybinio polėkio pėdsakais

2019 – 07 – 05

Rankose turiu trakiškės karaimės Julijos Tinfavičienės 2018 metais išleistą knygą „Saulė nusileido už Trakų pilies“. Joje daugiausiai vyresniesiems, giminaičiams bei draugams skirta poezija, proza bei nuotraukos būties tema.

Karaimų pora Romualdas ir Julija Tinfavičiai ilgus metus pragyveno laimingai bei prasmingai. Knygos sudarytojas R. Tinfavičius skyrė ją žmonos ir abiejų tėvų atminimui.

Žinoma, portalo www.dirst.lt internetinio leidinio “Skvarbus žvilgsnis į būtį” kūrybinės grupės nariai nuoširdžiai džiaugiasi kūryboje puoselėjamomis nūnai paniekintomis doros  vertybėmis. 

Štai kūrėjos kreipimąsis į skaitytojus bei jos vyro įžanginis žodis.

„Skaitytojui

Nuo pat vaikystės jaučiau žinių badą, todėl jau nuo 6 – erių metų pradėjau lankyti mokyklą. Mano gyvenimo tikslas buvo įgyti žinių. Baigiau Trakų mokytojų seminariją. Dirbdama pedagoge, baigiau Naujosios Vilnios mokytojų institutą ir Leningrado (dab. Sankt Peterburgo) Gerceno pedagoginį institutą (matematikos studijas). 31 – erius metus dirbau mokykloje.

Augau didelėje šiltoje šeimoje, vyresniųjų labai globojama (iš šešių vaikų buvau jauniausia). Likusi tik su broliu, vyresniesiems, giminaičiams ir draugams rašau šiltus žodžius, kuriuos skaitys jų vaikai ir vaikaičiai.

Guvendama vis gailiu tuščiadvasių (kursyvai ir paryškinimai mano – R. Č.). Eilėraščiuose noriu išreikšti meilę žmogui ir kuo daugiau teigiamų jausmų, juk gėris grįžta bumerangu. Tik vienas eilėraštis čia „Ego“, apie egoistus, kurie savo gyvenimą kuria vis tik sau ir būna pirmi, siekdami sau kuo daugiau materialinių vertybių.

O juk gyvenimo pagrindą sudaro žmonės – santūrūs, darbštūs, kultūringi, mokantys užjausti artimuosius ir padėti jiems įveikti įvairius sunkumus.

Jeigu skaitančiam mano eilėraščius širdis suminkštės, tai mano tikslas bus pasiektas.

Noriu poezijos stygomis skambėti, širdį ir protą paliesti. Džiaugiuosi, kad Lietuva vėl laisva ir nepriklausoma, o mūsų vaikai užaugs dori piliečiai ir savo tėvynės patriotai.

Su pagarba mielam skaitytojui

Julija Tinfavičienė

Trakai, 1998 m.“

****

Susipažinimui su autore pateikiu trejetą eilėraščių lietuvių ir karaimų kalba. 

35 – mes kartu

Trys ir penki – mes kartu,

Viską sprendžiam, aš ir tu.

O pradėjom Širvintuos,

Kas kam kelią platų duos.

 

Pirmus metus čia ir ten

Skubam greitai mes darban.

Romas lekia į Trakus,

O paskui jo čia nebus.

 

Po metų mes nutarėm –

Remontą greit padarėm!

Viską vežam į Trakus,

Dviese tarėm: „Taip ir bus“.

 

Į užsienį keliavom,

Su Gižycku draugavom.

Romas mokėsi Kaune,

Aš toliau – Peterburge.

 

Sode dirbti malonu,

Nors ir tingi – vis kartu.

Kasti, laistyt ir sodint,

Kokį augalą augint.

 

Kepti, virti, mokyti,

Nėra kam ir sakyti.

Viską, regis, atskirai,

Bet ką reikia, tą darai.

 

Čia, vadinasi, kartu,

Nes sujungti mes laidu.

Jei prireikus nedarai,

Tai Tu visumą ardai.

1997 m.

Saviesiems

Visa širdim Jums linkim

Daug džiaugsmo, laimės skinti,

Visiems be išimčių –

Daug išsipildžiusių vilčių!

 

Garbingi žilagalviai,

Kas pamatuos

Tą protą, gėrį,

Kurį jūs visad skiriat mums?

 

Nūnai prie Galvės,

Šventuos Trakuos,

Matyt, kad mename

Senus laikus.

 

Mums papročiai seni

Visuomet bus šventi,

Tai turim omeny

Maži ir dideli.

 

Atėjo visi –

Maži, dideli.

Mums brangūs labai

Seni papročiai.

2003 m.

Mienimki anam Kamilija

Tabu anam, Saja,

Tochtanmachsyz iśsi maja,

Har vach Sienińbie mień,

Da barynda mienimbe Sień.

 

Tiuź ėtiaś jollarny,

Balkytas kiuńliarni,

Tynlejm har for Sieni,

Ajtam tiek kiertini.

 

Kliejm dunjany siuvmia,

Bolušma de alarha,

Tynčlychta kliejm tirilʾmia,

Da jachšy bailavlychta.

 

Ki Sieńdiań bu kaldy –  –

Siuvmia dunjany,

Bundan kip tutunam...

Sień kioriasiń – Anam.

1970 m.

Related posts