SENJORŲ DIENOS / KELININKAI / KŪRYBA
ŠIAURĖS IR BALTIJOS
ŠALIŲ MUZIEJAI –
DRAUGYSTĖS TILTAI
(Pradžia 2020 – 07 – 04)
JUOZAS STEPANKEVIČIUS
Publikacijos pradžia: 2020 – 07 – 04
Pavadinimas Psl.
Pratarmė 3
Šiaurės ir Baltijos šalių kelininkai ir kelių muziejai stato draugystės tiltus 4
Susitarimo memorandumas 8
Pirmasis kelių muziejininkų susitikimas Suomijoje 2002.09.22-24 9
Seminaras Latvijoje 2003.09.10-12 17
Kelių muziejininkų seminaras Norvegijoje 2004.09.27- 30 26
Seminarai Estijoje 2005.09.26-10.01 ir 2011.09.14- 17 33
Seminarai Švedijoje 2006.09.27-30 ir 2015.09.09-11 38
Seminaras Islandijoje 2007.08.21-24 42
Seminaras Suomijoje 2008.09.10-13 48
Seminaras Lietuvoje 2009.09.16-19 50
Seminaras Danijoje 2010.09.15-18 56
Kelių muziejininkų seminaras vėl Norvegijoje 2012.09.05-08 61
Vėl seminaras Latvijoje 2013.09.11-14 64
Seminaras Lenkijoje 2014.09.9-18 67
Dar vienas seminaras Lietuvoje 2016.09.07-09 70
Šešioliktasis tarptautinis muziejininkų susitikimas Suomijoje
2017.09.06-08 76
Seminaras Islandijoje 2018.09.04-07 78
Seminaras Estijoje 2019.09.10-13 82
Literatūros šaltiniai 84
Baigiamasis žodis 85
3
Pratarmė
Keliai yra viena iš svarbiausių bet kurios šalies infrastruktūros sudedamųjų dalių. Ilgąlaiką jie suteikia judėjimo galimybes žmonėms ir prekėms, taip padėdami vystytis ir plėtotis šalių ekonomikoms. Sparčiausia kelių tinklo plėtra pasaulyje vyko XX-ame amžiuje. Jų vystymosi istorija laikoma ir saugoma šalių kelių muziejuose.
Daugelyje šalių kelių muziejai buvo pradėti kurti tam, kad padėtų išsaugoti kelių sektoriaus istoriją. Baltijos jūros regione kelių muziejai egzistuoja beveik kiekvienoje valstybėje. Kiekvienas muziejus savo individualiu stiliumi eksponuoja žmogaus sukurtus įrankius ir suteikia galimybę lankytojams pajausti jų sąsają su praeitimi, dabartimi ir ateitimi. („Praeitį reikia žinoti, dabartyje gyventi, o ateitį numatyti“). Spartus pastarojo laikotarpio visuomenės modernėjimas visais aspektais verčia modernizuotis ir keistis mūsų muziejus. Todėl informacijos ir patirčių dalijimasis yra labai svarbus tarp mūsų regiono muziejų.
Tarptautinis Šiaurės ir Baltijos šalių kelių muziejų bendradarbiavimas yra puiki galimybė tarpusavyje keistis žiniomis ir įgyti naujų idėjų susipažinant su kolegų kitose šalyse veikla. Bendradarbiavimas skatina plėtros planus, personalo profesinį tobulėjimą ir žiniųgilinimą. Tai ypatingai svarbu muziejams, kurie neturi daug personalo. Kelių muziejai vaidina svarbią rolę visuomenės švietime. Svarbi yra muziejų veikla vietinei bendruomenei, taip pat ir atvykstantiems turistams iš kitų miestų ir valstybių.
Kelių muziejai mūsų regione kūrėsi dėka pasiaukojančio ir entuziastingo kelininkų darbo. Kelininkai visose šalyse renka seną kelių techniką, kelių statybos įrankius, nuotraukas, dokumentus, susijusius su kelių tiesimu, ir taip išsaugoma jų profesijos istorija. Pavyzdžiui, Švedijos Kelių Administracija pradėjo rinkti eksponatų kolekciją jau 1946 metais, o Islandijos kelių muziejus atidarytas 1949 metais.
Keliaujantiems keliais, senieji istoriniai keliai ir tiltai pasakoja kelių statybos ir jų priežiūros istoriją. Modernus šių dienų keliautojas iš jų gauna informacijos, kaip keliai ir tiltai buvo statomi, apie žmones, kurie juos statė, ir dėl ko jie buvo statomi.
Nutiesti keliai ir jų infrastruktūra – tiltai ir šalikelės pastatai – yra dalis kraštovaizdžio kultūros ir istorijos. Pagrindiniai nacionalinio kultūros paveldo apsaugos principai reikalauja, jog tokie objektai būtų išsaugomi ateities kartoms. Šį darbą ir turi atlikti valstybių kelių muziejai.
4
Šiaurės ir Baltijos šalių kelininkai ir kelių muziejai stato draugystės tiltus
1989 metasi susikūrė bendra kelininkų organizacija Baltijos šalyse – Baltijos šalių kelininkų asociacija (angl. Baltic Road Association, sutrumpintai BRA) –vienijanti trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) kelininkų organizacijas. Tiesa, nors BRA buvo įsteigta 1989 metais, pirmasis Baltijos šalių kelininkų tarybos narių susitikimas siekia 1932-uosius metus.
Intensyvus regioninis bendradarbiavimas, jo skatinimas, dalijimasis teigiamu patyrimu šioje organizacijoje yra išskirtinis Lietuvos kelininkų prioritetas. Jos veikla vykdoma per BRA tarybą, kuri suformuota skiriant po keturis atstovus iš kiekvienos šalies ir techninius komitetus. BRA konferencijos rengiamos kas ketverius metus. Jos yra atviros viso pasaulio kelininkams ir sulaukia ypač daug dėmesio iš Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos šalių specialistų. Konferencija yra tarsi ketverių šalies vadovavimo metų darbo vainikavimas.
Specialistai teigia, kad dalyvavimą Baltijos šalių kelininkų asociacijos veikloje sunku pervertinti. Šios veiklos svarbos negalima nei pasverti gramais, nei pamatuoti metrais.
Svarbiausia yra bendravimas su kolegomis iš kitų šalių, keitimasis informacija, bendrų tikslų įgyvendinimas. Ji yra Pasaulinės kelininkų asociacijos (PIARC), vienijančios valstybines kelininkų organizacijas 129 valstybėse, narė. Ne veltui Baltijos šalių kelininkų asociacija kitoms šalims rodoma kaip bendradarbiavimo pavyzdys. Pavyzdžiui, IRF ir Pasaulio banko prašymu, Bulgarijoje ir Serbijoje buvo skaitomi pranešimai apie asociacijos veiklą, o PIARC visam pasauliui parodė ypač sėkmingą Baltijos ir Šiaurės šalių kelininkų asociacijų bendradarbiavimą. Būtent BRA atsirado projekto „Via Baltica“ idėja.
Baltijos ir Šiaurės šalys jau senokai vienijasi į bendrą transporto regioną. Nuo
kelininkų bendradarbiavimo stengėsi neatsilikti ir jų šalių kelių muziejai. Kartu kaupiama ir istorija, sukaupti eksponatai, dokumentai, liudijantys savitą ir originalų kiekvienos iš valstybių įveiktą kelią.
Šiaurės ir Baltijos šalių kelių muziejų administracijų iniciatyvos dėka 2002 metais buvo įsteigtas jų bendradarbiavimo tinklas. Tais metais Suomijos kelių muziejaus „Mobilia“ administracija pakvietė kolegas iš kitų šalių į pirmąjį susitikimą pas save. Susitikimas vyko „Mobilia“ kelių muziejuje, ir jame aktyviai dalyvavo kelių muziejų atstovai iš Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Šis susitikimas buvo ypatingai svarbus kolegoms iš Baltijos šalių, nes tai buvo pirmoji galimybė susipažinti su Skandinavijos šalių kolegų patirtimi. Sovietų Sąjungos ir net pirmaisiais nepriklausomybės metais tai padaryti buvo labai sunku arba beveik neįmanoma.
Šiame susitikime muziejininkai pristatė savo muziejų veiklas ir parengė okumentų projektą pavadinimu „Susitarimo memorandumas tarp nacionalinių Estijos, Suomijos, Islandijos, Lietuvos, Norvegijos, Latvijos ir Švedijos kelių muziejų“.
Šiame Memorandume buvo aptarti muziejų bendradarbiavimo tikslai. Susitarime
pabrėžiama, kad „Nord-Balt kelių muziejų bendradarbiavimas yra labai svarbus visiems partneriams, nes visi mes dirbame su labai specifiniu paveldu – tai yra, industriniu paveldu.
Yra keletas idėjų, kurios galėtų mūsų bendradarbiavimą paversti efektyvesniu. Tai yra: pirmiausia, nedideli artimiausi tikslai, kuriems daug laiko įgyvendinti nereikia. Taip pat yra ir didelio masto tikslai, reikalaujantys didelio finansavimo ir laiko. Taigi, juos galėtume suskirstyti taip:
Greitieji tikslai
– informacijos apie kiekvieną muziejų patalpinimas internete;
-apsikeitimas informaciniais lankstinukais tarp muziejų.
Vidutinio masto tikslai
– dalyvavimas VIA NORDICA konferencijose;
– dalyvavimas Baltijos Kelių konferencijose;
– dalyvavimas PIARC darbo grupėse;
– praktiniai specialistų mainai tarp muziejų;
– kitų muziejų pristatymas savo muziejuose;
– parengti bendradarbiavimui skirtą ekspoziciją.
Ilgalaikiai tikslai
– kelių muziejų lankymo maršrutas per Šiaurės ir Baltijos šalis;
– knygos, skirtos bendradarbiavimui, išleidimas;
– mokslinio tiriamojo darbo išleidimas kartą per dvejus metus
– bendros vizualinės ekspozicijos.
Keletas iš šių tikslų jau dabar yra įgyvendinami. Pavyzdžiui, informacinių lankstinukų apsikeitimas tarp muziejų, tiriamųjų darbų ir knygos, skirtos bendradarbiavimui, išleidimas. Dalyvavimas konferencijose, seminaruose labiausiai priklauso nuo gaunamo finansavimo, bet tai yra labai reikalinga, norint populiarinti ir atkreipti dėmesį į kelių istorijos išsaugojimo svarbą.
Memorandume pabrėžiama, kad „kiekvienas iš šalių muziejų yra skirtingas ir unikalus. Kiekvienos valstybės muziejus turi savo istoriją ir specifiką, tačiau juos visus vienija ta pati misija – tirti kelių istoriją ir išsaugoti ją ateities kartoms. Muziejai turiningai užima ir edukuoja savo lankytojus, taip pat vykdo ir savo mokslinę tiriamąją veiklą, įsigyja, kaupia ir saugo kolekcijas.
Daugelis muziejų taip pat teikia ir konferencijų organizavimo paslaugas savo patalpose. Informacijos mainai tarp muziejų specialistų yra labai svarbus procesas tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu. Nes tik tokiu būdu kelių muziejai gali augti, tobulėti ir teikti visas geresnes paslaugas savo lankytojams ir visuomenei.
Mūsų nuolat ir greitai besikeičiančiame pasaulyje ir visuomenėje muziejai suteikia labia svarbią jungtį tarp praeities, dabarties ir ateities“.
Šitoks bendradarbiavimas muziejams atneštų didelę naudą – apsikeitimas patirtimi ir bendri seminarai yra labai svarbūs kiekvienam muziejui ir jų personalui, nes kelių muziejai yra vieninteliai tokie kelių muziejai šalyse. Apibendrinant, šalių kelių muziejų bendradarbiavimo nauda būtų tokia:
– parama muziejams, siekiantiems pasimokyti vienas iš kito ir taip gauti naujų idėjų;
– skatina informacijos ir idėjų dalijimąsi, taip išplečiant kelių muziejų personalų teorines ir praktines žinias;
– padeda palaikyti muziejų funkciją, kaip techninio ir industrinio palikimo saugotoją;
– geriau suprantame muziejų vidinę veiklą ir įgyjame galimybę ją tobulinti;
– skatinamas visapusis muziejų progresas nuo inovatyvių ekspozicijų iki mokslinės
veiklos.
Šiame dokumente taip pat buvo aptarta kelių muziejų koncepcija ir pagrindiniai veiklos principai. Muziejai kaip kultūros reiškinys yra labai senas reiškinys. keičiantis politinėms ir kultūrinėms vertybėms, pasikeitė ir muziejų svarba. skaičiuojama, kad šiais laikais, pavyzdžiui, Europoje, palyginti su 1950 m., muziejų padaugėjo keturis kartus. Remiantis ICOM (Tarptautinės muziejų tarybos) įstatais, priimtais 2007 m. 21-ojoje generalinėje konferencijoje Vienoje, Austrijoje, muziejus yra:
– ne pelno siekianti, nuolatinė visuomenei ir jos plėtrai tarnaujanti įstaiga, atvira
visuomenei, kuri švietimo tikslais įgyja, saugo, tyrinėja, komunikuoja ir eksponuoja
materialųjį ir nematerialųjį žmonijos ir jos aplinkos paveldą, mokytis ir mėgautis.
– kiekvienoje šalyje muziejai veikia laikydamiesi savo nacionalinės muziejų politikos. Artefaktai, įgyti ir išsaugoti muziejuose, yra prasmės nešėjai, išreiškiantys ypatingą žmonių poreikį išsaugoti savo egzistavimo įrodymus tam tikromis medžiagomis ir daiktais.
– muziejai gali ugdyti tapatybės ir priklausymo tam tikrai gyvenamajai vietai,
visuomenei ar profesijai supratimą. pavyzdžiui, kelių muziejai yra atsakingi už kelių ir tiltų istorijos išsaugojimą, tyrinėjimą ir populiarinimą plačiuose socialiniuose sluoksniuose.
– muziejai gali suteikti malonumo, pramogauti ir paliesti savo jausmus. taigi jie gali
tapti tolesnio asmens išsilavinimo prielaida. Muziejaus kolekcijos ir jų aprašomieji
dokumentai yra žinių centrai ir informacijos saugyklos. Jie vaidina labai svarbų
vaidmenį ugdant supratimą ir tikslų aplinkinio pasaulio vertinimą. Todėl muziejai
vykdo ypatingą funkciją visuomenės labui – iš aplinkinių daiktų gausos jie išryškina
specialius dokumentus ir objektus, kurie gali būti tam tikros tikrovės liudytojai.
– gausios ir informatyvios valstybinių ir privačių muziejų parodos prisideda prie šalies kultūros, ekonomikos ir politikos vystymosi.
Sėkmingam muziejų darbui būtina atsižvelgti į šiuos jų veiklos pagrindinius principus:
Darbas su kolekcija:
– Eksponatų įsigijimas;
– Parodos sudarymas;
– Artefaktų dokumentavimas;
– Informacinės sistemos (duomenų bazės) kūrimas.
Moksliniai tyrimai:
– Istorinės medžiagos tyrimas;
– Darbas su archyvais;
– Publikacijų rengimas;
– Paskaitos, pranešimai seminaruose ir konferencijose.
Darbas su visuomene:
– Lankytojų analizė ir apklausos;
– Nuolatinės ekspozicijos parengimas;
– Ekspozicijų rengimas;
– Edukacinis muziejaus darbas;
– Muziejaus rinkodara.
Muziejaus administravimas:
– Finansavimas;
– Teisiniai klausimai;
– Darbas su personalu;
– Techninės bazės medžiagos;
– Darbo našumo rodikliai.
Taigi galima daryti išvadą, kad muziejai turi užtikrinti efektyvų švietimo darbą, atitikti kolekcijos išsaugojimo ir administravimo reikalavimus, aprūpinti aukštos kokybės techninėmis priemonėmis ir pritraukti naujų lankytojų gerai apgalvotos rinkodaros pagalba.
Muziejaus paslaugų plėtra, ištekliai ir kokybė yra klausimai, kurie turi būti atvirai
aptariami ieškant profesionalių ir politinių sprendimų.
Muziejaus darbuotojai yra atsakingi už kolektyvinės visuomenės atminties apsaugą.
Todėl muziejaus darbuotojų patirtis yra labai svarbi, nes jie dažnai dirba tokiomis
aplinkybėmis, kai nepakanka žmogiškųjų išteklių ir finansavimo, tačiau jie sugeba
užtikrinti muziejaus veikimą visose pagrindinėse srityse.
Susipažinti su naujomis idėjomis ir praktiniais sprendimais, mokytis iš kitų muziejų
pasiekimų (ir klaidų) yra užduotis visiems muziejaus darbuotojams. Kartais tai nėra lengva, ypač mažuose muziejuose, kur labai mažai laiko galima skirti skaitymui ir studijoms. Todėl tarptautinis kelių muziejų bendradarbiavimas yra būtinas visų valstybių narių muziejų darbuotojams.
(Bus daugiau)
