BŪTIS: SENJORŲ DIENOS / KELININKAI / KŪRYBA # JONO PAULAUSKO PUSLAPIS <3> VILNIAUS – KAUNO GREITKELIUI – JAU 50 METŲ # 2020 – 10 – 29

BŪTIS: SENJORŲ DIENOS / KELININKAI / KŪRYBA

JONO  PAULAUSKO

3

JONAS PAULAUSKAS, www.dirst.lt, Kelių muziejaus ekskuratorius

Šaltiniai: Žurnalas “Lietuvos keliai” 2003/2 81, VIKIPEDIA, Kelių muziejus

2020 – 10 – 29

Vilnius – Kaunas greitkeliui – jau 50 metų

 Šiemet spalio mėnesį mūsų žymiajai autostradai Vilnius-Kaunas sukanka garbingas pusės amžiaus jubiliejus. Šis prieš 50 metų nutiestas greitkelis žymiai pagerino susisiekimą tarp šalies dabartinės  ir buvusios laikinosios sostinių. O poreikis jam jau buvo iškilęs.

Taip atrodė 1970 metais atidaryta Vilnius-Kaunas magistralė

Pokario metais, didėjant automobilių eismo intensyvumui, Vilniaus-Kauno kelio transporto infrastruktūros pralaidumo problema tapo labai aktuali, kadangi senasis kelias neužtikrino saugios ir patogios vairuotojui kelionės. Pradėta galvoti apie Vilniaus-Kauno magistralės tiesimą, vėliau ją pratęsiant iki Klaipėdos. Šią idėją iškėlė ir visapusiškai propagavo pirmasis pokario transporto ministras Vladislovas Martinaitis. Tačiau anuo metu daugelis vadovaujančių respublikos darbuotojų abejojo šia idėja, todėl jam  teko padėti nemažai pastangų įtikinėjant visus abejojančius ir laukiančius nurodymų „iš viršaus“. Kelias buvo tiesiamas iš abiejų galų – maždaug tuo pat metu kelininkai iš Vilniaus pajudėjo Kauno link, o iš Kauno – į Vilniaus pusę. Reikėjo ieškoti šiems darbams reikalingų lėšų ir medžiagų. Tam tikslui net buvo laikinai atsisakyta Lietuvos kelių tinklo tobulinimo, nes kelių remontui skirtos lėšos buvo panaudotos Vilniaus-Kauno magistralei tiesti. Šį pažangų tuo metu projektą, atitinkantį automobilių eismo saugumo ir kelių tiesimo sąlygas, parengė Lietuvos valstybinio automobilių kelių tyrinėjimo ir projektavimo instituto “Lietkelprojektas”specialistai.

Taip atrodė senasis Vilnius-Kaunas kelias

Vilniaus-Kauno magistralė pradėta tiesti 1960 m. Pirmuosius darbus Žemuosiuose Paneriuose atliko 4-asis Vilniaus kelių statybos rajonas, vėliau pavadintas 2-ąja tiltų statybos valdyba (viršininkas V. Štrimaitis). Kelininkai darbus pradėjo nuo didžiausio eismo intensyvumo ruožo Žemuosiuose Paneriuose. Ant Panerių kalvų buvo pastatytas pirmasis monolitinis viadukas per magistralę. Jau iš pat pradžių, tiesdami išvažiavimą iš Vilniaus, kelininkai pamatė, kad laukia sunkūs darbai – reikėjo kasti gilias iškasas ir platinti pylimus. Iki Grigiškių gyvenvietės antroji magistralės važiuojamoji dalis buvo tiesiama šalia buvusio kelio. Nelengvai įveikta daugiau nei 30 m gylio iškasa 18-ajame kilometre.

27,8 proc. darbų Vilniaus-Kauno kelyje atliko 2-osios Vilniaus tiltų statybos valdybos kolektyvas; jie nutiesė ir atidavė naudoti 26,2 km magistralės. Nuo Kauno į Vilnių magistralės statybos darbus pradėjo 1-ojo Kauno kelių statybos rajono (vėliau pavadinto 1-ąja Kauno tiltų statybos valdyba, viršininkas A. Leliūga) kolektyvas. Per šešerius metus 1-oji Kauno tiltų statybos valdyba Vilniaus–Kauno magistralės ruože atliko 36,7 proc. darbų, nutiesė ir atidavė naudoti 35,2 km kelio.

Arkinis tiltas per Kruną į Kauno marias

Magistralėje pradėtos diegti naujos gelžbetoninės tiltų ir viadukų konstrukcijos su iš anksto įtempta armatūra. Sudėtingos konstrukcijos viadukai statyti be atramos skiriamojoje juostoje. Vilniaus-Kauno magistralėje kelininkai pastatė po antrą lygiagretų tiltą per Neries ir Krunos upes, viadukus Biruliškių, Rumšiškių, Žiežmarių ir Bačkonių sankryžose. Jie rengė žemės sankasą, pagrindus, klojo dangas.

Prie pirmojo ryšių stulpelio automagistralės Vilnius-Kaunas 40-ajame kilometre. Kairėje – GAKV viršininko pavaduotojas Ričardas Kasperavičius

 Tuo pat metu Vilniaus–Kauno magistralės ruožo viduryje darbus pradėjo 6-oji Vievio kelių statybos valdyba (viršininkas A. Černiauskas). Šios kelininkų valdybos kolektyvas atliko 23,9 proc. darbų, nutiesė ir atidavė naudoti 25 km magistralės. Keliui reikėjo paruošti ir suvežti daug žvyro ir skaldinio. Tam valdyba rekonstravo Kazokiškių karjere esančius žvyro rūšiavimo ir skaldymo įrenginius, organizavo trijų pamainų darbą ir laiku paruošė reikiamą žvyro bei skaldinio kiekį. Šios valdybos kolektyvas Vilniaus-Kauno magistralėje paklojo ypač lygią asfaltbetonio dangą.

Siekiant paspartinti magistralės tiesimo darbus buvo pakviesta ir toliau nuo jos esanti 2-oji Ukmergės kelių statybos valdyba (viršininkas A. Raižys). Ukmergės kelininkai dirbo Žiežmarių rajone – čia jie įrengė žemės sankasą ir klojo kelio pagrindus. Valdybos kolektyvas šioje magistralės atkarpoje atliko 11,6 proc. darbų. Ukmergės kelių statybos valdybos įrengta žemės sankasa ir padėti kelio pagrindai padėjo greičiau pakloti asfaltbetonio dangą, laiku užbaigti ir atiduoti naudoti magistralę.

Statyboje ruošiant medžiagas bei gaminant konstrukcijas kasdien vidutiniškai dirbo apie 1000 žmonių. Iš viso iškasta apie 5 mln. kubinių metrų grunto, supilta 690 tūkst. kubinių metrų smėlio, 540 tūkst. kubinių metrų žvyro, 262 tūkst. kubinių metrų skaldos, paklota 395 tūkst. tonų asfaltbetonio mišinio.

Magistralėje kiekvienai eismo krypčiai ntiestos po dvi 3,75 m pločio eismo juostas, kurios nuo priešpriešinio eismo atskirtos žaliąja skiriamąja juosta; sankryžos su kitais keliais įrengtos skirtinguose lygiuose. Jos statyba  kainavo apie 18 mln. rublių.

Taip dabar atrodo Vilnius-Kaunas magistralė ties Palemonu

 Dideliu mastu vykdyti magistralės tiesimo darbus padėjo aukštas kelių statybos  mechanizavimo lygis, nauji efektyvūs statybos būdai. Vienas iš jų – srautinis metodas, pagrįstas gamybos kooperavimu, buvo sutelktos keleto kelių statybos valdybų pajėgos. Kelių tiesėjai naudojosi galinga kelių dangos ir tiltų statybos industrija – asfaltbetonio ir gelžbetonio gamyklomis, naujausiais kelių tiesimo darbų mechanizmais.

1970 m. lapkričio 3 d. atidaryta autostrada Vilnius-Kaunas tuo metu buvo laikoma viena moderniausių magistralių Sovietų Sąjungoje. Iki tol kurį laiką nebuvo tiesaus kelio nuo Kauno iki Vilniaus, nes dalį senojo ruožo užliejo Kauno marios.

Naujoji automagistralė, apjuosusi daugumą gyvenviečių keturiomis eismo juostomis, sujungė didžiausius Lietuvos miestus – Vilnių ir Kauną. Ja dabar saugiai, greitai ir patogiai keliauja ne tik šalies gyventojai, bet ir užsienio svečiai.

Related posts