BŪTIS: SENJORŲ DIENOS/KŪRYBA
ROMUALDO ČERNECKIO
229 / 340
LIONĖS BULAUKIENĖS EILĖRAŠTIS
2021 – 06 – 25
Kartu su laišku apie kaišiadoriečių senjorų poilsį Palangoje poetė Lionė Bulaukienė atsiuntė ir naujų savo kūrybos eilėraščių. Dėkui Tau, Lione!
Šiandien publikuojame kitą Lionės Bulauienės kūrinį.
ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt
LIONĖ BULAUKIENĖ, Kaišiadorys
2021 – 06 – 23
AŠ VIS MENU
Lig šiolei aš menu
Savo mamos rankas,
Kaip mane glostė, rengė,
Batukus rišo
Ir pynė man kasas.
Ir balsą jos girdžiu,
Kaip šaukdavo mane
Suvalgyt žemuogių saldžių
Beplaukiančių piene.
Menu, kaip pečių kūrė,
Puodus kaitė,
Kaip duoną minkė
Ir šviežią raikė.
Visus vaišino,
Kas tiktai atėjo,
Sodino užstalėn,
Į lėkštę medų dėjo.
Mamos jau nebėra…
Tolyn išėjo….
Bet liko atminty
Kokia ji buvo, kaip mylėjo,
Kaip mokė gėrio, mandagumo,
Ir mokė nėprarast meilumo.
Jau nieko nebeliko:
Nei tėviškės, nei sodo,
Nei miško tos pievelės,
Kurioje uogos noko.
Ir miško nebėra,
Kuris kas rytą ošė,
Išpjovė ir iškirto,
Neliko jokio grožio.
Bet dar menu
Mamos daržely kas žaliavo.
Menu dainas,
Kurias su sesėm
Ji dainavo…
…Aš vis menu…
LIONĖ BULAUKIENĖ, 2021 gegužė
