BŪTIS: SENJORŲ DIENOS / KELIONĖS / KŪRYBA # JUOZO STEPANKEVIČIAUS P.<15/28> PRISIMINIMAI APIE BALTARUSIJĄ (PABAIGA) # 2021 – 06 – 29

BŪTIS: SENJORŲ DIENOS / KELIONĖS / KŪRYBA

JUOZO STEPANKEVIČIAUS

15/28

PRISIMINIMAI APIE BALTARUSIJĄ

(PABAIGA)

JUOZAS STEPANKEVIČIUS, www.dirst.lt

2021 – 06 -29

♦♦

Kelionė į Baltarusiją III – Nesvyžiuje

Paviešėjome ir Baltarusijos mieste Nesvyžiuje . Tai rajono centras Minsko srityje, į rytus nuo Baranovičių, kuris nuo šalies sostinės nutolęs 110 km, o nuo Vilniaus – 225 km.

Kaip teigiama, pirmąjį kartą rašytiniuose šaltiniuose Nesvyžiaus pavadinimas atsiradęs Būtųjų laikų pasakojime, aprašant 1223 m. gegužės 31 d. prie Kalkos upelio (Ukraina) vykusį ginkluotą rusėnų susidūrimą su mongolais. Tačiau mieste atlikti archeologiniai tyrimai rodo, kad gyvenvietė čia atsirasti galėjo ne anksčiau, nei XV amžiuje.

Nesvyžius 1604 m. T. Makovskio raižinys 

Nesvyžius. Šv. Eufemijos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas. N. Orda. 1876 m.

Nesvyžius ir jo žemės nuo XIII a. II pusės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, sudarydamos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio valdą. 1445 m. rugsėjo 17 d.Kazimieras Jogailaitis Nesvyžių atiduoda valdyti LDK bajorui Mikalojui Nemiraičiui, rėmusiam jo kandidatūrą dėl karūnos..Šie metai laikomi patikimais istoriniais šaltiniais pagrįsta tikrąja Nesvyžiaus miesto įkūrimo data.

Šiam LKD didikui mirus gyvenvietė grįžta LKD valdovo nuosavybėn, kuris 1492 m. lapkričio 10 d. ją atiduoda valdyti Trakų vaivadai Petrui Mangirdaičiui. Jo dukrai ištekėjus už Lietuvos didžiojo etmono Stanislovo Kiškos Nesvyžius trumpam atitenka Kiškų giminei. 1533 m. jis galutinai atitenka Radvilų giminei, kuri miestą valdė keturis šimtmečius.

1584 m. čia ėmęs reziduoti Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis Nesvyžių pavertė tikru miestu: pastatydino pilį ir parapijos bažnyčią, 1586 m. išrūpino savivaldos teises, šį taisyklingai suplanavo ir apjuosė gynybiniais statiniais, prikvietė amatininkų, pirklių ir menininkų iš užsienio.

1793 m. Nesvyžius pateko į Rusijos imperiją ir iki 1918 m. buvo Minsko gubernijoje.

Nesvyžiaus rotušė ir turgaus aikštė

Radvilų rezidenciniai rūmai Nesvyžiuje. 2015 m. 

Gidas mums priminė, jog 2010 m. sausio 27 d. Vilniuje ir 2010 m. vasario 26 d. Nesvyžiuje buvo pasirašyta bei parafuota Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Baltarusijos nacionalinio istorinio kultūrinio muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis. Joje numatyta, kad šios Lietuvos ir Baltarusijos nacionalinės muziejinės institucijos bendradarbiaus siekdamos propaguoti ir aktualinti bendrą LDK istoriją bei paveldą, Vilniaus ir Nesvyžiaus rezidencijų bei miestų politinius, kultūrinius, meninius, ūkinius ir kitus istorinius ryšius. Taip pat planuota keistis parodomis ir eksponatais, kita aktualia muziejine informacija, ikonografija, fotomedžiaga, konsultuotis rezidencijų atkūrimo, ekspozicijų įrengimo, restauravimo klausimais, įgyvendinti bendrus švietimo ir mokslinius tiriamuosius projektus, rengti turizmo informacijos programas..

Taip pat sužinojome daug įdomaus apie istorinius miesto objektus, pavyzdžiui, apie Radvilų rezidencinę pilį, Šv. Eufemijos bažnyčią ir benediktinų vienuolyną, 1596 m. pastatytą ir vėliau kelis kartus perstatytą rotušę bei turgavietę, 1690 m. įrengtus dviaukščius barokinio arkos pavidalo Slucko vartus.

Ten besisvečiuodami mes papildėme savo žinių apie Nesvyžiaus savininkus Radvilas (1533 – 1939), apie1600 – 1611 m. tNesvyžiuje dirbusį Lietuvos raižytoją ir kartografą Tomą Makovskį (1579 – 1630), vieną iš lietuviškos raštijos pradininkų Konstantiną Sirvydą (1579 – 1631), baltarusių rašytoją, poetą, žurnalistą, 1902 m. baigusį Nesvyžiaus mokytojų seminariją, Jakubą Kolosą (1882 – 1956).

Manau, kad išvyka į Baltarusiją buvo įdomi bei turininga.

Related posts