BŪTIS: KŪRYBA
ROMUALDO ČERNECKIO
267/478
EPIZODAI XV
ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt 
2021 – 11 – 20
Daugiau nei dešimtmetį dirbau su žmonėmis. Pamėgau tą užsiėmimą. Sekėsi! Tai buvo brežneviniai metai, kitų anos TSRS trumpalaikių vadovų būties laikotarpis, iki Miškos Gorbačiovo atėjimo į valdžią. Kai po įvairių šlykščių politinių intrigų šitas pažymėtas plikis atėjo į valdžią, jis su savo sėbrais sugriovė daugybės dorų žmonių likimus.
Dar jam nepradėjus eiti vadovaujančių pareigų, aš tą „veikėją“ jau laikiau nedoros atstovu. Jis tuomet skelbė „perestrojką“ („pertvarką“) bei „glasnostj“ („viešumą“). Kuo visa tai pavirto, akivaizdu…
1987 metų gruodį aš pradėjau dirbti Prienų internate (dabar Prienų globos namai). Su šios socialinės įstaigos gyventojais sugyvenau puikiai, bet greitai jie pradėjo skųstis, jog yra skriaudžiami. Atidžiau pasižiūrėjęs į ten vyravusią tvarką, ir aš pastebėjau organizuotą grupę darbuotojų, kurie su jais nederamai elgėsi. Norėdamas ištaisyti susidariusią šlykščią padėtį daugiau nei per vienerius metus sutelkiau sąžiningų darbuotojų jėgas.
Tačiau galios buvo nelygios, kadangi tuometinius neįgalių pagyvenusių žmonių skriaudikus palaikė ano laikmečio LTSR darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos vadovai. Internate surengtame susirinkime ministerijos bei nedorų įstaigos darbuotojų pastangomis aš buvau apkaltintas netgi visais ankstenės direktorės darbo trūkumais bei atleistas iš pareigų „jo paties iniciatyva“. Be abejo, tai nebuvo malonios akimirkos… Be abejo, aš tų nedorėlių ir dabar neužmiršau…
Na, kaip tai daroma, ir nūnai gerai žinoma…
Bus daugiau 
