I. KŪRYBA # KITŲ AUTORIŲ P. <122> „STRĖLĖ“ FANTASTINĖ APYSAKA „PASKUTINIS SUSITIKIMAS“ XXVIII DALIS NETIKĖTAS IŠKVIETIMAS # 2022-07-03

I. KŪRYBA

KITŲ AUTORIŲ

122

FANTASTINĖ APYSAKA

„STRĖLĖ“,  WWW.DIRST.LT                                      

2022-07-03

PASKUTINIS SUSITIKIMAS  XXVIII

NETIKĖTAS IŠKVIETIMAS

2014-jų gruodis pagal Žemės kalendorių. Pirmtakų Planeta.

Elza dar saldžiai miegojo, kai jos draugė Rutalija anksti atsikėlė ir nuskubėjo į Pirmtakų Amazonių Sueigą.

Mergina šį bei tą girdėjo apie tai, jog Amazonė Ramona, kurią turėjo pašvęsti į Pirmtakų Princesės Misiją, vis dar negrįžo iš ekspedicijos į Altairo sistemą, todėl Sueiga ieškos kitų vadovavimo Civilizacijai klausimo sprendimo būdų. Pratęs Simonos Misiją? Suras kitą kandidatūrą?

„Šios aukštumos – ne mano rūpesčiai,“ – taip tada atrodė merginai. Juk ji net nebuvo Amazonių Sueigos dalyvė. Į tą susirinkimą kviečiamos tik atsakinguose postuose esančios Amazonės, o naujai pašauktoji Amazonė Elza tik ruošėsi stoti į OMM ir jokio posto nebuvo užėmusi.

„Šios aukštumos – ne mano rūpesčiai“.

Tad ji dar saldžiai miegojo, kai suskambo ją pažadinęs telefono skambutis.

Skambino Rutalija. „Elza, tu esi laukiama Amazonių Sueigoje!“

„Kada, kodėl, kur man vykti?“ – dar ne visiškai pabudusi iš miego paklausė ši.

„Tavęs jau išvyko automobilis. Susiruošk, išeik iš namų, tave atveš,“ – baigė pokalbį Rutalija.

Gana greitai atvyko didžiulis prabangus limuzinas. Merginą nustebino ne tik tai, kad Pirmtakų Planetoje ji dar nebuvo mačiusi tokio limuzino, bet ir tai, kad jame buvo ne tik vairuotoja, bet ir dvi apsaugos Amazonės.

Jos tyliai atvėrė dureles.

Elza taipogi tylėdama įsitaisė vienoje iš galinių sėdynių. Netardama nei žodžio, bet su kažkokia neįprasta pagarba viena apsaugos Amazonė ištiesė jai puodelį juodos kavos (štai to kaip tik jai ir trūko) ir lėkštę su sumuštiniais.

Elzai labai knietėjo paklausti: “Ką gi visa tai reiškia? Tas rytinis skambutis, tas prabangus limuzinas su apsauga, tie pusryčiai pakeliui į Amazonių Sueigą, kur ją taip netikėtai iškvietė”. Tačiau ir vėl įsiterpė jos vidinis balsas, liepęs nieko neklausinėti ir tyliai gerti skanią rytinę kavą.

Galiausiai automobilis pasiekė kelionės tikslą.

Didingieji Andromedos rūmai, kuriuos supo Amazonių, ginkluotų ietimis bei lazpistais, žiedas.

„O mane jos praleis?“ – tyliai pagalvojo mergina. Tačiau Amazonės, pamačiusios limuziną, prasiskyrė, o šitaip susidariusiu koridoriumi limuzinas įvažiavo į rūmų vidų.

Viena iš apsaugos Amazonių atvėrė dureles: „Prašom!“

Elza išėjo iš limuzino, o Amazonės jos laukė. Ji nežinojo, į kurią pusę eiti, bet šito neparodė – tiesiog stovėjo, tarsi nebuvo jokio reikalo kur nors skubėti.

Galiausiai viena iš dviejų apsaugos Amazonių tyliai tarstelėjo „metas“ ir jos visos trys pajudėjo ilgu koridoriumi…

Elzos žvilgsniui atsivėrė didžiulė salė, kurioje sėdėjo šimtai pasipuošusių merginų.

(B. d.)

Related posts