I. KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ
127
FANTASTINĖ APYSAKA
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2022-07-11
PASKUTINIS SUSITIKIMAS XXXI
KRIKŠTAMOTĖ
Elza nuolat aplankydavo savo krikštamotę Amazonę Rugilę, kuri buvo ir jos kūno kultūros mokytoja bei draugė Irina Gromova, ir operatyvinė Amazonė, įsiskverbusi į Kanados slaptąją tarnybą kaip Džesika Tailer, kurios dėka ją pašaukė į Pirmtakų Planetą,
Dabar, praėjus aštuoneriems metams, Elza dažnai prisimena savo krikštamotę. Jai liūdna ir nyku nuo minties apie tai, jog Amazonės Rugilės jau nėra Galaktikoje.
Visus tuos metus nuo 2014-jų iki 2021-jų Amazonė Rugilė labai pergyveno ir nerasdavo sau vietos dėl tada nebaigtos operatyvinės misijos Žemėje. Juk Amazonei misija – šventas dalykas!
Elza nuolat ramino ją, nuolat įtikinėjo, jog krikštamotė tada visiškai teisingai pasielgė, išgelbėdama mažąją Samantą iš kanadietiškos prieglaudos siaubų.
Tapusi Pirmtakų Princese, Elza siūlė Amazonei Rugilei įvairiausius postus – nuo OMM viršininkės iki savo padėjėjos organizaciniams klausimams. Juk ji, Pirmtakų Princesė, daugybę laiko praleidžia Žemėje, tad jai Pirmtakų Planetoje reikia patikimos padėjėjos.
Bet ne. Rugilė dėl tos nebaigtos misijos paniro į apatiją. Ji buvo paprasčiausia trenerė; treniravo naująsias Amazones.
2014-jų metų pabaigoje, jau tapusi Princese, Elza dažnai ateidavo pas krikštamotę kartu su savo artima drauge Rutalija. „Jūs nuostabi pora,“ – sakydavo joms Rugilė.
Samantai jau buvo dešimt metukų. Ji puikiai mokėsi, laisvai kalbėjo Pirmtakų kalba, o svarbiausia – niekada neprisimindavo to, ką jai teko patirti už devynių šviesmečių likusioje Žemėje.
Jos, Elza, Rugilė, Rutalija, ir mažoji Samanta, vaikščiodavo parke, kur mergaitė mėgdavo maitinti margaspalvius zebriukus bei zuikučius mėsos citrinomis, nuskintomis nuo čia pat augusių krūmų.
Elza negalėdavo atsidžiaugti mažosios mergytės laime. Ji vėl ir vėl įtikinėjo krikštamotę, kad ši tada viską padariusi teisingai. Bet nebaigtoji misija Amazonei yra amžinas skausmas.
Tomis dienomis artėjo Elzos išsiskyrimas su Rutalija, nusprendusia vykti misijon į Andromedos galaktiką.
Artėjo išsiskyrimas: Elza – į Žemę. Rutalija – į Andromedą. Iš Žemės sugrįžtama, o iš Andromedos – nebe.
Prieš 500 tūkstančių metų Pirmtakų Planetoje, kuri tada vadinosi Hurgaja, viešpatavo ragatai. Tačiau Desantas iš Andromedos galaktikos išvadavo planetą iš ragatų priespaudos ir davė pradžią Pirmtakų Civilizacijai.
Pirmtakų Amazonės kartais vyksta į Andromedą, kadangi ten Pirmtakų Civilizacijos šaknys.
Ši misija negrįžtama. Pirmtakų erdvėlaiviai Andromedą pasiekti gali, tačiau negali sugrįžti atgal, mat, teleportaciniai šuoliai iš tokių milžiniškų atstumų (2,5 milijono šviesmečių) atgaline kryptimi negali būti aktyvuojami.
Todėl tūkstančiai Amazonių, pasirinkusių šią negrįžtamą misiją, išvyko į Andromedą, bet tolesnis jų likimas nežinomas. Ar rado jos ten apgyvendintas planetas? Ar pražuvo tamsioj prarajoj? Šito negali žinoti niekas…
Bet Rutalija visiškai rami. Ten! Ir ne atgal! „Mes ieškome jų. Nes jie kadaise surado mus,“ – aiškino tomis dienomis ji savo draugei, kuri jos iniciatyva buvo pašvęsta į Princesės Misiją.
Visas likusias dienas bei valandas Elza ir Rutalija buvo tarsi vieninga nedalomybė.
(B. d)
