I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
211
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „KARTUSIS MEDUS“
XXIV
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2024-06-08
VANDENYNO PLATYBĖSE
##
Vieną dieną naujųjų žemiečių-Pirmtakų gyvenvietes užpuolė neregėta skorpionų, nuodingų uodų bei lig tol nematytų gyvačių gausa. Žmonėms nepavyko apsiginti nuo tokio antpuolio, kilo mirtinos ligos, nuo kurių kasdien mirdavo šimtai žmonių.
Kailas nurodė vieniems kilti į kalnus ir ten perlaukti užklupusias negandas, o kitiems – ruoštis palikti tą žemyną, į kurį buvo nusileidęs Pirmtakų Desantas. Visais įmanomais ir neįmanomais būdais kaudamiesi su šėtoniškais gyviais naujieji žemiečiai dieną naktį kirto medžius, rišo rąstus, tokiu būdu gamindami didžiulius plaustus.
Ir pagaliau jie išplaukė į vandenyno platybes. Šimtai, tūkstančiai plaustų…
Vėjas, vandenynas nerimo. Nebuvo įmanoma net atsistoti ant kojų. Išplaukusieji tegalėjo gulėti, prisispaudę prie rąstų.
Užtat nebuvo skorpionų, gyvačių, kitokių šėtoniškų padarų. Vieni vis dėlto mirė nuo ankstesnių ligų (jų kūnus priėmė vandenynas), kitiems visgi pavyko išgyti nuo įkandimų.
Galiausiai audra nurimo. Bet jokių krantų aplinkui nesimatė, iš visų pusių – bekraštės vandenyno platybės.
Visi labai norėjo valgyti. Daugelis nuo nežmoniško alkio net neteko sąmonės. Bet išsigelbėjo žūklė, tiesa, kai pavyko iš virvių supinti tinklus. Vandenynas gi neliko abejingas žmonių likimams: į tinklus pakliuvo nemažai žuvų.
Bėgo mėnesiai.
Naujieji žemiečiai, palikę „atvykimo žemyną“ (dabar jis žinomas kaip Australija – past.), spėjo apsiprasti su tokiu gyvenimu. Kai vėjas nesiautė ir vandenyne rimo audros, sąlygos būdavo visai pakenčiamos.
Vieną tamsią naktį Kailas sėdėjo ant plausto krašto ir, užmetęs tinklą, laukė laimikio.
Netikėtai iš juodo vandens išniro krokodilas ir pasileido Pirmtakų Desanto vado link. Kailas kaipmat prisiminė ankstyvosios jaunystės epizodą, kai jis, norėdamas pasirodyti prieš jaunąją Amazonę Afroditę, puolė su ietimi raudonodį krokodilą. Tada ietis jam išslydo iš rankų, o jį išgelbėjo tik Afra….
Šis krokodilas nebuvo raudonodis, bet jis pyko. Po akimirkos Kailas išvydo virš jo akių sušvitusį skaičių „666“. „Ir čia mus pavijo tamsiosios galios…“ – tarstelėjo.
Šį kartą Desanto vadas nepametė ieties ir nepasimetė, o stvėrė plieninę strėlę ir smogė jį užpuolusiai reptilijai.
Krokodilas sustingo ir tyliai nugrimzdo.
(B. d.)
