I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
218
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „KARTUSIS MEDUS“
XXXI
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2024-06-16
MIRTIS IR AMŽINOJI ŠVIESA
##
Kailą juosė ir smaugė gyvatės, netrukus pradėjusios jam gelti labai skausmingai ir baisiai lėtai. Jo sąmonė tolo, bet jis, tarsi pro tiršto rūko dūmus, dar viską matė ir girdėjo. Regėjo, kaip pusiasalyje ėmė rinktis dešimtys vyrų su aiškiai matoma, net netrinta žyme „666“. Iš kur jie? Iš kur jų tiek daug?
Nepaisant to, kad jį ir toliau smaugė bei gėlė šnypščiančios gyvatės, Kailas girdėjo ragatų balsus, aiškiai skyrė jų tariamus žodžius. Štai vienas priėjo prie gulinčio Kailo.
„Na tai ką, sukūrei čia savo pirmtakinį lizdą?“ Aplinkui nuaidėjo grubus juokas.
Sukaupęs paskutines jėgas, Kailas pratarė: „Ne aš sukūriau, Pirmtakų Karalystė gi įsiviešpataus visoje Visatoje, ir ši planeta netaps išimtimi“.
Ir vėl juokas, žvengimas ir gyvačių šnypštimas.
„Tu kvailys! Nebus čia tos tavo karalystės. Mes čia visus įtikinsim, kad Žemė yra Visatos centras ir kad nieko daugiau nėra, išskyrus mus ir mūsų aukas. Prireiks laiko, bet mes sutraiškysime jus visus…“
Kailas jau negalėjo kalbėti, bet viską girdėjo. Desanto vadas suprato, jog niekas jam nežadėjo lengvo gyvenimo bei komfortiškos būties pabaigos. Juk kova dėl Ateities šviesos tęsiasi ir yra amžina…
Tuo tarpu ragatas, pritariant jo bendrams, tęsė: „Mes Žemėje sukursime laisvą, lygių galimybių visuomenę. Čia nebus jokių kitų vertybių nei laisvo teisės pasirinkimo. Visas kitas idėjas mes paskelbsime nusikalstamomis ir negailestingai jas trypsime! Tik šitaip! KIEKVIENAS GAUS TEISĘ VOLIOTIS TAME PURVE, KURIO GEIS. Ir tuo džiaugsis, ir dar mus šlovins. Kiekvienas galės sueiti su kuo tik norės. O viso to priešininkus mes skelbsime tironais bei diktatoriais ir versime juos, štai kaip tave dabar…“
Aplinkui vėl žvengimas ir gyvačių šnypštimas…
Kailas neteko sąmonės. Staiga jis išvydo savo paties ant Žemės gulintį kūną, kurį juosė bei gėlė daugybė gyvačių. Į jo kūną spjaudė ragatai.
Bet jie spjaudė tik ant jo kūno, o ne ant dvasios, kadangi pakilo Kailas virš savo mirusio kūno ir virš savo budelių, pajutęs neįprastą, anksčiau niekuomet nepatirtą lengvumą. Jis kilo į Amžinybę, o Amžinoji Šviesa ji lydėjo.
