I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
223
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ SUGRĮŠIU“
IV
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2024-06-21
“EIKIME PAS MANE!“
##
2004 metai. Maskva.
Kartą Rita atėjo į mokyklą aiškiai neišsimiegojusi. Jos akyse matėsi nuovargis ir nerimas.
Elza neįkyriai pasiteiravo draugės, kas jai nutiko. Rita vengė tiesaus atsakymo, pavyzdžiui, „nagi blogą sapną regėjau“.
Bet Elza jau tada buvo labai užsispyrusi. Ji neatstojo nuo Ritos, kol ši jai neatskleidė tikrosios tiesos. Paaiškėjo, kad jos gimdytojai gavo daug pinigų. Jie pardavė mažą močiutės butą, pigiai paleido jos senus baldus, o knygas (močiutės knygas, kurias Rita taip mėgo vartyti!) nunešė į makulatūrą. Nieko Ritai jie nepaliko. Net knygų su pageltusiais, ir byrėti pradėjusiais lapais…
Gavę pinigų, gimdytojai grąžino daugybę susikaupusių skolų, sumokėjo įsisenėjusias baudas (jų buvo daugybė!) ir pradėjo rengti begalines išgertuves. Į Ritos prašymą duoti jai pamiegoti gimdytoja, kurios nosis įsismeigė į purviną lėkštę, atsakė knarkimu, o gimdytojas – keiksmais („tylėk, boba, kad indus, b…, rytoj suplautumei!“).
Baigėsi pamokos. Elza ir Rita, kaip visada atsiskirusios nuo kitų vaikų, tylėdamos ėjo parko alėja. Bet Elzos viduje šėlo apmaudas bei pasipiktinimas. „Kodėl taip yra? Kas iš viso sukūrė alkoholį, kuris padaro žmogų baisesnį už gyvulį? Žvėrys, ir tie gina savo vaikus, o štai tokie dvikojai sutvėrimai… Na kas, kas išrado šią šlykštynę ir kodėl jos nevaržomai galima įsigyti parduotuvėje?“
Rita, tikriausiai, galvojo apie tą patį. Kadaise šia tema ji kalbėjo su savo močiutė. Būdama tikinti, ši aiškino anūkėlei, kad alkoholį sukūrė pats šėtonas.
Apėjusios parką, mergaitės jau ruošėsi atsisveikint iki rytojaus. Ir staiga Elza pratrūko: “Eikime pas mane, Rita!“ Užsispyrusią draugę Elzai teko tempti už rankovės.
(B. d.)
