I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
239
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ SUGRĮŠIU“
XIX
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2024-07-08
„MES VYKSTAME Į KITĄ PASAULĮ“
##
Rita apžvelgė apylinkes. Apačioje buvo ištisas miškas, toliau matėsi kelias ir kažkokios gyvenvietės.
„Kokiame mes aukštyje?“ – paklausė žingeidi mergaitė.
„Maždaug dešimt kilometrų. Nors dabar ruduo, bet dangus giedras, todėl ir debesų nėra. Eime vidun, Rita!“
„NSO… Štai koks jis. Elzai irgi būtų buvę įdomu.“
Rita staiga suvokė, jog apie savo draugę prisiminė tik dabar, pirmą kartą per praėjusią parą. Žengusi kelis žingsnius, ji atsidūrė erdvėlaivyje ir viduje pamatė tris merginas, viena kurių pasisveikino su Rita rusiškai („sveika, prašom!“), o kitos dvi jaunutės, akivaizdžiai jaunesnės už Lianą, – angliškai.
Tarpusavyje merginos bendravo kažkokia Ritai nesuprantama kalba.
Liana privedė mergaitę prie iliuminatoriaus. „Atsisveikink su Žeme, Rita! Mes vykstame į visai kitą pasaulį!“
Rita įsitaisė prie „langelio“. Vis tas pats miškas. Ten, apačioje, plaukė reti debesėliai, kurie, kaip atrodė iš viršaus, vis kabino medžių viršūnes…
Staiga viskas susvyravo, apačioje pasirodė daugybė daugiaaukščių namų. Bet tai truko vos akimirką. Erdvėlaivis pasileido aukštyn, ir visi žemiškieji peizažai susiliejo į vientisą visumą…
„O štai ir jis, Žemės rutulys!“ – pratarė susižavėjusi Rita. – Sudie, Žeme! Sudie, manoji planeta! O gal iki pasimatymo? Jau nežinau, ar nuo tavęs tai priklauso, ar nuo manęs. Ar nuo kažkokios trečiosios, nepažintos jėgos? Bet kol kas SUDIE. Tavo miestuose ir kaimuose, žemynuose ir salose tęsiasi gyvenimas. Toks skirtingas, ne visada suprantamas, bet gyvenimas. Tad gyvenkite! Darykite viską, kad jūsų pasaulis, kurį laikote vieninteliu Visatoje, taptų geresnis, tyresnis, šviesesnis! Man neatsirado vietos jūsų pasaulyje, todėl aš palieku jį. Ir išvykstu į kitą pasaulį. Linkiu jums to, ko toli gražu ne kiekvienas iš jūsų sau palinkėtų. Bet vis dėlto… puoselėkite savo vynuogynus! Gėrėkitės, o ne kirskite! Dalinkitės, o ne savinkitės! Padėkite artimajam, užuot jį žeminę, o save aukštindami! Ir tada aš sugrįšiu…“
(B. d.)
