I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
241
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ SUGRĮŠIU“
XXI
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2024-07-10
MIRTIES NEBĖRA?
##
Netrukus Liana liepė Ritai eiti pamiegoti. „Bet aš nenoriu, vis tiek neužmigsiu!“
„Gerai, jei neužmigsi, atsikelsi“,- šyptelėjo Amazonė.
Rita atsigulė į lovą ir tikrai greitai užmigo.
Kažkokie keisti sapnai. Kai pabudo iš miego, mergaitė juos aiškiai prisiminė. Sapne ji išvydo visą savo gyvenimą. Močiutę, jos laidotuves, trejus mokyklinius metus, Elzą, kuri vis žiūrėjo į ją, regis, norėdama kažko paklausti. Bet taip ir nepaklausė.
„Kas tai buvo? Aš užmigau, keistus sapnus regėjau…“
„Tai buvo erdvėlaivio teleportacinis šuolis. Praėjo beveik trys paros. Mes nutolome, tiksliau, atšokome nuo Saulės sistemos per tris šviesmečius. O sapnas… Tai ne visai sapnas. Anot mūsų mokslininkų iškeltos hipotezės, teleportacinio šuolio metu mūsų sąmonė atsiskiria nuo suskaidyto į mikrodaleles kūno ir užmezga kontaktą su Visatos informaciniu lauku, todėl ir reginiai, panašūs į sapnus“.
Po to buvo antrasis teleportacinis šuolis, paskui trečias – paskutinis.
Per trečiąją teleportaciją Ritai apsireiškė jos močiutė. Visai kaip gyva! Tarsi ir nebuvo ji palikusi Ritos, o visą laiką buvo kažkur šalia, netoliese. Tarsi matė kiekvieną savo mylimos anūkėlės žingsnį.
Močiutė papasakojo, kad ji labai pergyveno dėl Ritos, kai jai buvo iškilus grėsmė atsidurti nelaisvėje. Ir labai apsidžiaugė, sužinojusi, kad dabar jos anūkei tai negresia.
„Ne savo pasaulį tu paliekį, o svetimą kraštą. Apsidžiauk ir švieson įženk, nes nuo tamsos tu atsiskiri…“
„Bet močiute, kaip taip, juk tu…“
„Ritute, viskas tvarkoje. Mirties nebėra. Yra įvairių pasaulių. Ir kiekvienas iš mūsų juos palieka ir vėl suranda skirtingai…“
Šuolis baigėsi, mergaitė pabudo.
Pažvelgusi į iliuminatorių, Rita pamatė dvi „saulutes“. Vieną didesnę, kitą – kur kas mažesnę.
„Už kelių valandų būsime Pirmtakų Planetoje“, – tarė Liana ir likusį skrydžio laiką vis pasakojo ir pasakojo Ritai apie ją.
(B. d.)
