I.KŪRYBA # D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ SUGRĮŠIU“ XXXV # KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“) P.<256> 2024-07-27

I.KŪRYBA

KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)

256

D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ  SUGRĮŠIU“

XXXV

„STRĖLĖ“,  WWW.DIRST.LT                                      

2024-07-27

MISIJOS – NE DĖL PRABANGOS!

##

 „Atskleisiu jums paslaptį“, – tarė Migija mergaitėms, nustebindama jas savo netikėtu prisipažinimu. – Jau du mėnesius aš treniruojuosi, ruošdamasi tapti Amazone“.

Silvija jau seniai atkreipė dėmesį į tai, kad beveik kasdien Migija po pamokų kažkur išeina ir grįžta tik sutemus. Pasirinkusi chemijos kryptį, mokosi gi puikiai.

Pirmtakų Planetoje tėvai nekamantinėja vaikų „kur tu buvai, ką veikei?“. Čia tokie klausimai beprasmiški. Perviršijimu gi čia laikoma viskas, kas vienaip ar kitaip ribojasi su kišimusi į žmogaus vidinį pasaulį.

„Žudikų-maniakų“ ir panašių Pirmtakų Planeta nežino. Jų buvo tik prieš 500 tūkstančių metų, valdant demokratams-liberalams-ragatams. Socialinis užkardymas savo padarė – nusikalstamumas, kurio, anot liberalų-ragatų, neįmanoma panaikinti, buvo likviduotas.

Nėra ir „gatvės blogosios įtakos“.

Mokykloje per pertraukas vaikai ne siautėja, o kartojasi pamokas, tarpusavyje diskutuodami apie gautas užduotis. Visuomenės visiškai išlaikomos atkuriamosios poros vaikus auklėja nuo kūdikystės.

Mergaitės tylėjo apie Migijos joms atskleistą paslaptį („Tebūnie staigmena!“), neprasitarė netgi tėvams.

Silvija truputį pavydėjo sesutei – na kodėl, kodėl ji nuo vaikystės nedraugavo su sportu? Tačiau ji, ankstesnė žemietė Rita, buvo itin protinga mergaitė, kuri suvokė – kiekvienam savo kelias, savoji misija. Ir visai nebūtina tapti Pirmtakų Amazone.

Valdžia? Bet juk Pirmtakų Planeta – ne Žemė, kur einama į valdžią dėl prabangos,  naudos sau, dėl savo bei artimųjų gerovės, o štai Pirmtakų Planetoje – kad tapti Amazonėmis tik dėl didžiulės atsakomybės už civilizaciją, be jokios naudos sau bei artimiesiems…

Praėjo dar keli mėnesiai.

Silvijai, Celianai ir Migijai buvo po 15 metų. Jos jau mokėsi dešimtojoje, paskutinėje išplėstinės Pirmtakų mokyklos klasėje.

Vieną gražią dieną Migija grįžo, kaip visada, jau atėjus vakaro sutemoms, o jos rankoje švytėjo plieninė ietis. Tėvas sustingo iš netikėtumo. Mama teištarė :“Ką tai reiškia?“

(B. d.)

Related posts