I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
259
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ SUGRĮŠIU“
XXXVIII
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2024-07-30
„TIK NELAISVĖ PADARĖ MANE ŽMOGUMI“
##
Pokylis artėjo į pabaigą.
Lindira pasikvietė vieną socialinį vergą, aptarnavusį šį renginį, ir interviu prasidėjo.
Amazonė Lindira: “Kuo esi vardu? Prisistatyk”.
Socialinis vergas: “Mano vardas Legnė.”
A. L.. “Papasakok leidiniui „Aš-Visata“, kodėl tu, Legne, atsidūrei socialinėje nelaisvėje?”
S. V.:” Suprantate, nuo vaikystės aš nemokėjau prigyti visuomenėje: nenorėjau mokytis, tingėjau, vėliau ėmiau vagiliauti. Tėvai patys manęs atsisakė. Aš pats negalėjau savęs kontroliuoti. Matyt, mano šaknys kažkokios ragatiškos…”
A. L.: “Tavo tėvai…”
S. V.: “O taip, pas mane šeši broliai ir trys sesės. Visi normalūs. Būdamas vyriausias vaikas aš skriaudžiau brolius ir seseris, gadindamas jų knygas, bėgau iš namų. Mane sugrąžindavo Priežiūros tarnyba. Mokytis nenorėjau ir nesupratau nieko….”
A. L.: “Tai kaip atsidūrei socialinėje nelaisvėje?”
S. V.: “Aš užaugau, bet mokyklos nebaigiau. Manimi susidomėjo provincijos vadovė. Iš pradžių atėjusi kažkokia Amazonė teiravosi apie šį bei tą. Aš kalbėjau kažkokias nesąmones. O kartą atvyko trys Amazonės, surakino mane ir nugabeno į šokoladinių pušų plantaciją. Tėvai apsidžiaugė – na pagaliau!”
A. L.: “Ir kas toliau?”
S. V.: “Tada man jau niekas nieko neaiškino. Aš patekau į tokias sąlygas, kuriomis ir nesuprantantys pradeda suvokti, ir bukiausieji įgyja gebėjimą protauti. Nenorėjau mokytis? Už tai neužkardo, tik duoda kitokio pobūdžio užsiėmimą, bet jeigu ir dabar nesusitvarkai, tuomet socialinės nelaisvės neišvengsi… Ir štai aš kirtau šokoladinių pušų šakas”.
A. L.: “Dažnai tave baudė?”
S. V.: “Patikėkite, niekas nieko be priežasties nebaudžia, o ši juk manyje! Reiškia, aš pats save baudžiau! Iš pradžių dažnokai, o paskui, patikėkite, man ėmė patikti darbas ir aš jau stengiausi ne tik išvengti bausmių, bet ir, kaip čia pasakius, savo stropumu norėjau patikti toms nuostabioms merginoms Amazonėms, kurios mane auklėjo”.
A. L.: “Kaip tu pats vertini savo padėtį?”
S. V.: “Tik nelaisvė padarė mane žmogumi!”
(B. d.)
