I.KŪRYBA # D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ SUGRĮŠIU“ XLIX # KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“) P.<274> 2024-08-10

I.KŪRYBA

KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)

274

D.:FANTASTINĖ APYSAKA „IR TADA AŠ  SUGRĮŠIU“

XLIX

„STRĖLĖ“,  WWW.DIRST.LT                                      

2024-08-10

APRĖPTI NEAPRĖPIAMA

##

“Na ką, gal jau viskas?” – mąstė Silvija, kai ekspedicija į Gabiją baigėsi, ir jos su Migija automobiliu važiavo namo.

Žinoma, mergina labai norėjo į kosmosą prie kitų žvaigždžių, bet dabar, po dviejų komandiruočių, jai labai norėjosi pabūti namie su mylima mamyte, su sesutėmis.

Per artimiausias tris dienas visa jų šeima keliavo po planetą. Ji aplankė Pirmtakų šventovę Lojaną, nusilenkė įžymioms vietoms, toms, kurias prisimena bei garbina, kur prieš 500 tūkstančių metų gimė didžioji Lariada, kur ji susitiko su Amaza, kur ji kūrė pirmųjų Amazonių būrį, negrįžtamai pakeitusį visos civilizacijos raidą. Pabuvojo prie kelių vandens telkinių su agresyviais raudonodžiais krokodilais. Ten Migija vėl ir vėl demonstravo savo meistriškumą.

Silvija, pati nesuprasdama to priežasčių, vis siekė aprėpti neaprėpiama -visur pabuvoti, visur suspėti ir viskuo pasidžiaugti. „Važiuojame į parką maitinti zebriukų!“ „Pakeliaukime laivu!“ „Skriskime į Soroką pasideginti!“

Aišku, visur nepabuvojo, bet Sorokoje – kurortiniame Pirmtakų Planetos palydove, apsilankė, puikiai ten praleido laiką ir laimingi grįžo namo.

Atėjusi į universitetą, Silvija sužinojo, kad jai teks vykti ir į trečią komandiruotę, jog tik tada praktika bus įskaityta.

Ji papasakojo apie tai namiškiams. Mama, aišku, nesidžiaugė. Ji visada ilgėjosi dukrelės, jaudinosi dėl jos.

Visai kitas reikalas Migija. „Puiku, Silvija! Mes turime įveikti visas žvaigždes, o tu turi tai įamžinti!“

Pasirodo, kad į šią ekspediciją prie Zajanos (žemiečiai ją vadina Bernardo žvaigžde) siekė patekti ir Migija, bet jau buvo paskirta kita vadovė – Amazonė Lindira.

Taigi, į tris planetas turinčią raudonosios nykštukės Zajanos sistemą Silvija turės skristi be sesers. O jai taip norėjosi pabūtI su sesute!

Iki ekspedicijos dar buvo likę kelios dienos. Visą tą laiką Silvija norėjo aprėpti neaprėpiama, – visur suspėti, viską dar ir dar kartą pamatyti.

Ji beveik nemiegojo. Kad tik suspėti…

(B. d.)

Related posts