##

## 

VERGVALDYSTĖ

 XIII

 406 metai. Pirmtakų Planeta.

Ipatija gimė 372 metais, tad jai jau 34 metai, jau ne pirmoji jaunystė, nors atrodė taip, lyg jai būtų ne daugiau kaip 25. Tai sveiko gyvenimo būdo pasekmė.

Besiklausydama artimos draugės ir sesės visatoje Lozalijos patarimų,   Ipatija įstojo į imperatoriaus Nerono Universitetą, į Visatos istorijos kryptį (fakultetai ten vadinami kryptimis – aut. past.).

Su malonumu, nepalyginamu žingeidumu besigilindama į Hurgajos, prieš 500 tūkstantmečių tapusios Pirmtakų Planeta, istoriją, ji sužinojo, kaip atsirado Pirmtakų civilizacija (Andromedos galaktikos desanto bei Lariados iniciatyvos imti valdžią ne rinkiminėmis pliurpalynėmis, o narsos jėga pasekmė), pažino Žemės civilizacijos atsiradimą, suvokė priežastis visų sunkumų ir negandų, su kuriomis per visą savo istoriją buvo susidūrę jos gentainiai.

Daug naujo Ipatija sužinojo ir apie įvairių Žemės kraštų vystymosi istoriją. Nors kai ką ji žinojo ir anksčiau. Pavyzdžiui, tai, kad sociumo pažangos būtinoji sąlyga yra vergvaldystė, kurią dabar Žemėje naikina barbarai (ragatų sėklos įsikūnijimas tuo istoriniu periodu).

Ipatijai buvo gerai žinoma, kad esant vergvaldystei – Pirmtakai ją aiškina kaip sociumo iracionaliosios dalies užkardymą, t.y. stabdžio pavertimą variklio priedėliu – buvo galima net naktimis saugiai vaikščioti gatvėmis, dirbti mėgstamą darbą.  Niekas tada nemojavo rėksmingu šūkiu apie „laisves“, bet ta laisvė buvo! Tiesa, tik  jos vertiems, kaip aiškino Pirmtakai – racionaliajai sociumo daliai.

Dabar gi, kai atsirado kurstytojų ir vergai ėmė masiškai bėgti, Žemėje pasidarė nesaugu. Juolab, kad tie pabėgusieji vergai tapo naujosios valstybinės religijos smogiamąja jėga, atliko visus vyskupams naudingus juodus darbus.

Dabar Ipatija pamatė, kaip visa tai sutvarkyta Pirmtakų planetoje, kur vergvaldystė gyvavo jau 500 tūkstantmečių, nuo pat pažangios Pirmtakų civilizacijos atsiradimo (kaip atsirado Pirmtakų civilizacija, skaitytojas gali sužinoti, perskaitęs romaną „Apsivalymas“). Pas ją ir Lozą taipogi ateidavo vergės (Pirmtakų planetoje – tai žmogus, užkardytas į socialinę nelaisvę – aut. past.), kad sutvarkytų butą, paruoštų valgį ir pan.

Ipatija įsitikino, kad vergai yra visiškai patenkinti savo padėtimi. Jiems nereikia patiems priimti sprendimų, ko jie nemoka. Laisvė jiems – kaip žuviai sausuma, kaip paukščiui dykuma. Ir būtent socialinė nelaisvė išvaduoja tokius žmones (sociumo iracionaliąją dalį) nuo tos laisvės iššūkių ir negandų. Vienintelė pareiga – vykdyti. „Vykdyk, ir būsi sotus bei aprengtas“.

Pasėti sumaištį gali tik kurstytojai, o jų griežtai Amazonių valdomoje Pirmtakų planetoje  niekada nėra buvę, Žemėje gi buvo. Garsiausias iš jų Spartakas – didžiųjų kelių plėšikas, sugautas ir nubaustas mirtimi 70 metais prieš mūsų erą. Dabar, kai Žemėje šliaužianti ragatų sėkla žingsnis po žingsnio užvaldo planetą, iš Spartako jau daro didvyrį!  Greitai iš kiekvieno plėšiko darys didvyrį…

Nesant kurstytojų, vergai niekados ne tik nerengė sukilimų, bet ir nereiškė nepasitenkinimo. Štai ir Pirmtakų planetoje nėra kurstytojų, nėra ir „spartakų sukilimų“. Vergo, kad ir statybose dirbančio socialinėje nelaisvėje esančio asmens,  gimusio ne vakar, tingėjusio mokytis, nesidomėjusio nė vienu dėstomu dalyku (viskas juk nuo mažmožių prasideda, pavyzdžiui, nuo tingėjimo) dabartinė pareiga lygiai kloti plytas. Bet jis ir čia tingi, nes jam niekas neįdomu… Jį moko, jam kantriai aiškina, bet… per vieną ausį įeina, per kitą išeina, tad dirba blogai.

…Ir čia Amazonės rykštė – švyst! Žiūrėk, ir tinginiavimas kažkur išgaruoja, ir įgūdžiai ima formuotis.

„Supratimas atsilieka nuo vykdymo“. Ipatija puikiai suvokė šią Amazonių nuostatą. Tuo tarpu vyriškos lyties vergams buvo itin nejauku ir gėdinga, kai juos rykštėmis plakė gražios merginos – Amazonės, kurioms jie paslapčia norėdavo jei ne patikti, tai nors įtikti. Ir vergai stengėsi, o galiausiai jiems ir dirbti pradėjo sektis, ir tie su savo padėtimi apsiprato.

Dėl tokios praktikos Pirmtakų planetoje jau pusę milijonų metų nebuvo jokio  nusikalstamumo. Beje, žmonės čia yra užkardomi į socialinę nelaisvę visam gyvenimui, dar nespėjus rimtai nusikalsti, o tik nustačius atitinkamą polinkį (tingi mokytis, be priežasties sudaužo vitriną ir pan.).

Iš socialinės nelaisvės kelio atgal nėra, tačiau galima vidinė pažanga ir net karjera, nes vergai gali dirbti prie kompiuterių, jiems gali būti pavesta įdomi, kūrybinė veikla ir pan. Viskas priklauso nuo jų sąmoningumo bei elgesio. Tik jie vis tiek liks socialinėje nelaisvėje iki gyvenimo pabaigos.

Ipatiją stebino ir kiti dalykai – technologijos. Vien tik kompiuteris ką reiškia!  Atsisėdi prie stalo, įeini į tinklą ir randi tai, kuo domiesi. Ir pinigų nebuvimas,  o jų vietoje – pažangieji limitai, priklausantys nuo nuopelnų ir darbo rezultatų, ir milžiniški daugiaaukščiai prekybos centrai, kur užėjusios ji ir Loza prisiima pilnus krepšius daiktų bei produktų, už nieką nemoka, o vergai tuos krepšius namo pristato.

Specialiajame Nerono Universiteto padalinyje Ipatija lengvai įsisavino Pirmtakų kalbą.

(B.d.).