##

## 

„MES NE RAGATAI“. ISTORIJA IR PARALELĖS

 XVII 

Taigi, Universiteto matematinėje kryptyje Ipatija vadovavo seminarams, be to, ji ir toliau lankė  Visatos istorijos krypties paskaitas, kur patyrė daug naujo, sužinojo daugybę Pirmtakų planetos istorijos paslapčių bei, kaip jai sakė Lozalija, geriau suprato ir Žemėje vykusius procesus. Nei milžiniški atstumai, nei didžiulės laiko prarajos nepajėgė nuneigti analogijų bei paralelių. Daug ką jai yra pasakojusi Loza, bet per paskaitas Ipatija sužinojo žymiai daugiau.

Milijonus metų Hurgajoje viešpatavo ragatai. Ten veikė šimtai tūkstančių politinių partijų, dalis kurių pakaitomis valdė įvairias šalis, egzistavo apie 300 valstybių,.Į valdžios organus partijos rinktos. Tų rinkimų būta karingų: politikai vieni kitus šmeižė, kartais net jie stumdėsi, per parlamentų posėdžius taipogi vieni su kitais konliktavo. „Opozicija“ nedirbo, tik kritikavo. Atsikirtę „valdantieji“ irgi nedirbo. Hurgajos šalių gyvenimas tekėjo varomas per tūkstantmečius sukauptų inercijos jėgų.

Vieša paslaptis buvo ir tai, kad po parlamentinių sesijų, kai užsitęsusius rėksmingus spektaklius keitė pavargusių parlamentarų atostogos, „valdantieji“ ir „opozicija“ kartu puikiai leido laiką kitų šalių kurortuose, drauge šventė bei iškylavo ir iki užkimimo juokėsi, prisimindami parlamentines ginčų bei kautynių imitacijas.

Rinkėjų balsų kai kurioms partijoms užteko. Juk ragatai nuolat didino įvairias pašalpas bei galimybes joms gauti. Gyventi nedirbant daugumai patiko. Žmonės nejautė, kad parazituodami patys tampa beprasmiai egzistuojančiais parazitais. Bet ausis glostė nepaliaujamos kalbos apie „žmogaus teises“, „visuotinę lygybę“, „naujas technologijas, greitai dirbsiančias už homo sapiens, o pastariesiems nereikės dirbti“…

Toks gyvenimas – narkotikas, prie kurio priprantama, ir tada atsiranda didžiulė baimė jo netekti. „Balsuok arba neteksi…“ Ir prijaukinta, rimbu ir meduoliu ganoma banda balsavo…

Prieš 500 tūkstančių metų atvyko Desantas iš Andromedos galaktikos. Štai tada ragatai ir parodė, kiek svarbūs ir brangūs jiems yra Hurgajos žmonės. Jie pradėjo šaudyti raketomis į andromediečių strateginius hipererdvėlaivius, kurių buvo dešimtys tūkstančių, priešinosi šimteriopai galingesnei jėgai, kad tik išlikti patiems ir išsaugoti savo valdžią.

Aišku, andromediečiai buvo priversti atidengti atsakomąją ugnį iš galingų lazpistų, tad visi Hurgajos miestai virto griuvėsiais, žuvo šimtai tūkstančių hurgaitiečių. Žinoma,  jog dėl savo valdžios kariavusių ragatų sąžinė dėlei to neprabilo.

Kovos buvo aršios, bet trumpos. Andromediečiai, negalėdami grįžti į savąją galaktiką, likusią už 2,5 milijonų šviesmečių, o iš tokio atstumo neįmanoma atgręžti erdvėlaivių teleportaciniais šuoliais, liko Hurgajoje ir pasivadino Ateities šviesos Pirmtakais. Jų gretas papildė pažangūs hurgaitiečiai, nors tokių buvo itin menkas procentas. Hurgaja buvo pavadinta Pirmtakų planeta. Tarp pažangiųjų hurgaitiečių buvo ir 15 – metė mergina Lariada, kuri likimo valia pačiame kovų įkarštyje susipažino ir susidraugavo su andromediečių Desanto vade Amaza,kuri suteikė Lariadai pirmuosius kovinio meno įgūdžius.

Kiek vėliau Lariada subūrė 17 merginų į Narsos būrį. Jos treniravosi, būrys stiprėjo ir gausėjo. Iš visų planetos kampelių pas Lariadą vyko merginos, norėjusios įstoti į jos padalinį. Po metų Narsos būryje buvo jau virš 20 tūkstančių sportiškų, stiprių, kovingų merginų.

Tuo laiku Hurgajos, tapusios Pirmtakų planeta, gyvenimas po truputį stabilizavosi. Paimti į nelaisvę ragatai (taip Pirmtakų planetoje atsirado socialinės nelaisvės praktika) dieną ir naktį dirbo statybose, atstatinėdami sugriautus miestus.

Politinis visų 270 tuometinių planetos valstybių gyvenimas taipogi ėmė atsinaujinti. Bet… rinkimai niekur nedingo! Juk nebuvo precedento jų išnykimui.

Vėl pradėjo kurtis politinės partijos, lyg ir skirtingos visos. Tačiau vienijo jas vienas bendras bruožas – naujieji politikai pastoviai, vietoj ir ne vietoj, laiku ir nelaiku vis lyg papūgos kartojo – „Mes ne ragatai!“

Aišku, pažangūs hurgaitiečiai, taip pat ir andromediečiai, išgirdę tai („nauji juk atėjo!“), viltingai už tuos „mesneragatus“ balsavo”.

Praėjo dar metai, ir „mesneragatai“ užvaldė visus svarbiausius Pirmtakų planetos postus.

(B. d.).