I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
18614
D.: „STRĖLĖ“. FANTASTINĖ APYSAKA „IPATIJA. LIKIMAS IR PALIKIMAS“
XXVI
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2026-09-13
##
##
PAS PIRMTAKŲ PRINCESĘ SALVIJĄ
XXVI
Pailsėjusios prie jūros, merginos sugrįžo į Gvianą. Ne, ne todėl, kad baigėsi darbo devyntadienis, o todėl, kad tomis dienomis Pirmtakų Princesė Salvija buvo sušaukusi eilinę Amazonių Sueigą ir Lozalija, milžiniško Baltosios Kometos regiono vadovė, turėjo joje dalyvauti.
Sueiga truko tik vieną dieną. Ipatija, palydėjusi savo draugę iki Andromedos rūmų, nuėjo į Universitetą. Reikalų buvo daugybė: paskaita, seminaras, pasitarimas, po to nuotoliniai kontaktai su filialais…
Darbo dienos pabaigoje Ipatijos kabinete sučirškė selektorius. Ji įjungė prietaisą. Lozalija!
Draugė liepė jai skubiai viską mesti ir skubėti į Andromedos rūmus: pati Princesė pageidavo su ja pabendrauti! Perjungusi selektorių, Ipatija liepė paduoti automobilį prie lauko durų. „Į Andromedos rūmus!“
Po 20 minučių ji jau buvo vietoje. Prie įėjimo stovėjo Amazonė su ietimi rankoje ir lazpistu ant juosmens. Iš pradžių ji nenorėjo praleisti Ipatijos. Bet netrukus atskubėjo kita Amazonė, kažką jai pašnibždėjo, ir toji praleido merginą, mandagiai su ja pasisveikinusi.
Ilgų, nesibaigiančių koridorių voratinklis kažkodėl jai priminė pažįstamą mišką. Ne, Lariada ir Zukilija negalėjo jais vaikščioti, nes Andromedos rūmai iškilo žymiai vėliau, bet jie vis tiek Ipatijai kažkuo priminė tą mišką.
„Voratinklis“ nutrūko ties žaliomis durimis. Už jų Ipatijos laukė minkštasuolis bei staliukas su vaisiais ir vynu, prie kurio Ipatija net neprisilietė. Ji tikėjosi čia sutikti savo draugę, taip jai būtų ramiau. Bet Lozos niekur nesimatė.
Netrukus atsidarius kitos šio kambario durims tarpdury pasirodžiusi Amazonė sušuko: „Pirmtakų Princesė Salvija!“ Įžengė maždaug trisdešimties metų mergina.
Pokalbis su Princese truko apie valandą. Civilizacijos valdovė norėjo iš jos sužinoti apie padėtį Žemėje, taipogi domėjosi jos darbu Universitete.
Kai Ipatija papasakojo apie tai, ką ji patyrė Žemėje, Princesė pratarė: „Mes praradome Žemę, nes jie atstūmė mus.“– „Ar tai negrįžtama?“ – paklausė Ipatija. – „Būtent, nes jie rinkosi tūkstančius metų, ir galiausiai išsirinko šėtonus, o ne kūrėjus. Juk tu, Ipatija, nutuoki apie Visatos Protą. Tai štai. žemiečių pasirinkimas prieštarauja jo valiai. Ir dabar jie nuolatos rinksis šėtonus, kiekvieną kartą tikėdami, jog išsirinko angelus…“
(B.d.).
