Poetė Lionė Ališauskaitė – Bulaukienė
Kūrėja apie save
Gimiau 1949 – 02 – 02 Dainavos kaime. Esu Jautis ir Vandenis. Gyvenau su mama ir broliu – tėvo neturėjau. Daugiau kaip pusę savo gyvenimo buvau vieniša. Todėl gyvenimas neglostė. Bet padedant mamai pasistačiau namą pasisodinau daug medžių. Ištekėjau. Užauginau keturis sūnus bei dukrą. Ir dar. Dabar, mano mielas skaitytojau, skaitai mano eiles.
Manau, kad per šešiasdešimt metų – padariau daug.
Lionė Ališauskaitė – Bulaukienė
Apie knygą „Gyvenimo poezija“ (2009 m.)
Kaišiadoriškė savo knygą „Gyvenimo poezija“ skyrė ją ir brolį užauginusiai Mamai, atstojusiai ir tėtį, paskatinusiems ir padėjusiems vaikams, broliui.
Priimti domėn
Tai anksčiau rašyti Lionės eilėraščiai – bet kokie jie nuoširdūs, prasmingi bei išraiškingi.
R. Č.
Eilėraščiai iš knygos „Gyvenimo poezija“
Tėvynės, gimtinės motyvai
Nuo ko prasidėjo Tėvynė
Nuo ko prasidėjo Tėvynė?
Gal nuo žingsnio mažyčio žmogaus?
Gal nuo tako, kur protėviai mynė,
Ar nuo saulės ir mėlio dangaus?
Tai nuo ko prasidėjo Tėvynė?
Gal nuo lašo sidabro rasos?
Nuo lankos, į kurią bandą ginė?
Ar nuo jūros putotos bangos?
Nuo mamos prasidėjo Tėvynė,
Nuo jos rankų, širdies šilumos,
Nuo bemiegių naktų ir lopšinės,
Ir nuo jos sudainuotos dainos.
Tėvynė
Tėvynė – spindesys rasos lašų,
Kai ankstų rytą į pievas išeini.
Tėvynė – uoga sirpstanti miškų
Ir smėlio kopos pajūry.
Tėvynė – rūta, želianti daržely,
Mamos lopšinė naktyje,
Paukštelių čiulbesys beržely
Ir gervių šokis lietuje.
Tėvynė – kloniai ir kalneliai,
Ir Neries vingis tarp šilų,
Ramiai čiurlenantys upeliai
Ir plazdantys drugeliai virš gėlių.
Tėvynė – bitės, dūzgiančios žieduose,
Švelnus vėjelis jūroje rugių.
Tėvynė – ašaros ir aimanos skausmuose,
Bet ji graži. Aš ją myliu.
Lietuvėle brangi
Nuo amžių žilų, Lietuvėle brangi,
Prie Nemuno vingio prigludus,
Šonus tavo skalauja puta jūros sūri,
Šimtamečiai miškai ošia gūdūs.
Tavo nugarą trypė ir mazgojo krauju,
Daugel priešų iš svetimo krašto,
O tu, atsitiesus iš po batų sunkių,
Vėl renki sau gyvenimo raštą.
Sėji grūdą laukuos – po kovų ir audrų,
Grumstą trupini rankom pūslėtom.
Lietuvėle brangi, tu eini tuo keliu,
Kurį tiesiam visi mes iš lėto.
****
