Gintauto Černeckio lakonikos

Gintauto Černeckio lakonikos 

Gintautas – mano jaunesnysis brolis. Deja, ne anksčiau, o tik nūnai atsirado proga paviešinti jo kūrybinius polėkius.

Šio kūrėjo, literato, pedagogo ir psichologo, Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo pirmininko pirmasis neįprasto žanro kūrinėlių – lakonikų rinkinys „Knygos pakeleivio užrašai“ buvo išleistas 2001 m., antroji tokio pobūdžio knyga „Slaptakeliai, slaptavietės, slaptaknygės“ skaitytojus pasiekė 2004 m., trečioji „Lakonikos“ – 2012 m.

Jis gimė 1951 m. Vilniuje. Vėliau gyveno Dūkšte (Ignalinos r.), Telšiuose bei Plungėje, kur 1969 m. baigė I – ąją vidurinę mokyklą. 1974 m. Vilniaus universitete įsigijo psichologo, o 1988 m. Vilniaus pedagoginiame institute neakivaizdžiai istorijos mokytojo specialybes. Nuo 1984 m. dirba Plungės Senamiesčio vidurinėje mokykloje. Vadovauja tuo laiku prie Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos įkurtam Plungės Simono Daukanto knygų mėgėjų klubui, kuris leidžia Gintauto ir jo kolegų redaguojamą pirmąjį Lietuvoje knygų žinovų laikraštį „Žemaičių bibliofilas“. Rūpimomis temomis brolis publikavosi spaudiniuose „Aitvarai“, „Plungė“, „Tarp knygų“, „Knygnešys“, „Knygotyra“, „Žemaičių žemė“ ir kt. Be to, namuose turi sukaupęs per 3 tūkst. vertingų knygų biblioteką.

Gintautas rašo eilėraščius ir minėtas lakonikas – savito pobūdžio poetiškas filosofines miniatiūras. Šią pačiam bei bičiuliams, sielos atgaivai skirtą saviraiškos formą jis apibūdina kaip kalbėjimo būdą, glaustą užbaigtų minčių išsakymą eilėraščio eilute, padedančia išgyventi. Tai laisvo, kažkam patikti ar pataikauti nesistengiančio autoriaus būties dalis, asmeniška dvasinė patirtis, skirta tyliajam skaitymui ir išrankesniems moralinių  vertybių ieškantiesiems, save pažinti norintiesiems homo sapiens.

„Lakonikos“ (2012 m.)  – tai ir bibliofilinė, žinovams skirta knyga. Jos įžanginėje dalyje plungiškis rašo:

 „Mintį, Dvasios blyksnį, užrašytą

eilėraščio eilute, pavadinau lakonika.

 Tokiu mąstymo būdu siekiu

mažai kalbėdamas pasakyti daugiau.

Lakonikos primena ugnies ženklus,

vedančius į subtilų pasaulį.

Poetiškame filosofinių miniatiūrų

rinkinyje Šviesos Jėgos kovoja

su tamsos tarnais, bet gyvenantis šviesoje

atremia juodąją kariauną.

Jam Saulės Gėlė pražįsta.

Palieku lakonikų vėrinį Šventovės statytojams,

einantiems savęs pažinimo keliu“. 

Tad pateikiu kai kurias G. Černeckio lakonikas:

****

Baltasis angelas

Gaudo vyrus, moteris,

išvalo jų prikimštas burnas

Ir maitina juos gyvais žodžiais.

****

Iškrypusios mintys

veidmainių liežuviuose –

tokius randu, tokius palieku

tamsos karalystei.

****

Patys nuoširdžiausieji

atranda savyje namus –

svaigus aromatas iš ten

ir amžinybės dvelkimas.

****

Įsiutę padarai

panašūs į žmogžvėrius

pasiduoda gaivalui

ir neranda išsigelbėjimo.

****

Prigėrę karčiosios

lig dugno

nelabieji ganosi

dievo beždžionės stiklinėj.

****

Jei kas ir išeina

iš savo dykumos –

tai pasišventėliai

užauginę sodus.

****

Bičiulystės laužas

sušildo tuos,

kurie randa vietą

šviesos rate.

****

Ugniniai kovotojai

siunčia ženklą –

žaibuojantį kalaviją –

nakties tamsoj.

****

Esu tikras,

kai aukoju gyvenimą

saulės gėlei,

užkariavusiai sielos sostą.

Romualdas Černeckis

Related posts