Gintauto Černeckio lakonikos
Gintautas – mano jaunesnysis brolis. Deja, ne anksčiau, o tik nūnai atsirado proga paviešinti jo kūrybinius polėkius.
Šio kūrėjo, literato, pedagogo ir psichologo, Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo pirmininko pirmasis neįprasto žanro kūrinėlių – lakonikų rinkinys „Knygos pakeleivio užrašai“ buvo išleistas 2001 m., antroji tokio pobūdžio knyga „Slaptakeliai, slaptavietės, slaptaknygės“ skaitytojus pasiekė 2004 m., trečioji „Lakonikos“ – 2012 m.
Jis gimė 1951 m. Vilniuje. Vėliau gyveno Dūkšte (Ignalinos r.), Telšiuose bei Plungėje, kur 1969 m. baigė I – ąją vidurinę mokyklą. 1974 m. Vilniaus universitete įsigijo psichologo, o 1988 m. Vilniaus pedagoginiame institute neakivaizdžiai istorijos mokytojo specialybes. Nuo 1984 m. dirba Plungės Senamiesčio vidurinėje mokykloje. Vadovauja tuo laiku prie Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos įkurtam Plungės Simono Daukanto knygų mėgėjų klubui, kuris leidžia Gintauto ir jo kolegų redaguojamą pirmąjį Lietuvoje knygų žinovų laikraštį „Žemaičių bibliofilas“. Rūpimomis temomis brolis publikavosi spaudiniuose „Aitvarai“, „Plungė“, „Tarp knygų“, „Knygnešys“, „Knygotyra“, „Žemaičių žemė“ ir kt. Be to, namuose turi sukaupęs per 3 tūkst. vertingų knygų biblioteką.
Gintautas rašo eilėraščius ir minėtas lakonikas – savito pobūdžio poetiškas filosofines miniatiūras. Šią pačiam bei bičiuliams, sielos atgaivai skirtą saviraiškos formą jis apibūdina kaip kalbėjimo būdą, glaustą užbaigtų minčių išsakymą eilėraščio eilute, padedančia išgyventi. Tai laisvo, kažkam patikti ar pataikauti nesistengiančio autoriaus būties dalis, asmeniška dvasinė patirtis, skirta tyliajam skaitymui ir išrankesniems moralinių vertybių ieškantiesiems, save pažinti norintiesiems homo sapiens.
„Lakonikos“ (2012 m.) – tai ir bibliofilinė, žinovams skirta knyga. Jos įžanginėje dalyje plungiškis rašo:
„Mintį, Dvasios blyksnį, užrašytą
eilėraščio eilute, pavadinau lakonika.
Tokiu mąstymo būdu siekiu
mažai kalbėdamas pasakyti daugiau.
Lakonikos primena ugnies ženklus,
vedančius į subtilų pasaulį.
Poetiškame filosofinių miniatiūrų
rinkinyje Šviesos Jėgos kovoja
su tamsos tarnais, bet gyvenantis šviesoje
atremia juodąją kariauną.
Jam Saulės Gėlė pražįsta.
Palieku lakonikų vėrinį Šventovės statytojams,
einantiems savęs pažinimo keliu“.
Tad pateikiu kai kurias G. Černeckio lakonikas:
****
Baltasis angelas
Gaudo vyrus, moteris,
išvalo jų prikimštas burnas
Ir maitina juos gyvais žodžiais.
****
Iškrypusios mintys
veidmainių liežuviuose –
tokius randu, tokius palieku
tamsos karalystei.
****
Patys nuoširdžiausieji
atranda savyje namus –
svaigus aromatas iš ten
ir amžinybės dvelkimas.
****
Įsiutę padarai
panašūs į žmogžvėrius
pasiduoda gaivalui
ir neranda išsigelbėjimo.
****
Prigėrę karčiosios
lig dugno
nelabieji ganosi
dievo beždžionės stiklinėj.
****
Jei kas ir išeina
iš savo dykumos –
tai pasišventėliai
užauginę sodus.
****
Bičiulystės laužas
sušildo tuos,
kurie randa vietą
šviesos rate.
****
Ugniniai kovotojai
siunčia ženklą –
žaibuojantį kalaviją –
nakties tamsoj.
****
Esu tikras,
kai aukoju gyvenimą
saulės gėlei,
užkariavusiai sielos sostą.
Romualdas Černeckis